Baltijos ūkininkai susivienijo prieš ES

Baltijos šalių žemdirbių organizacijų atstovai antradienį susitiko su D.Grybauskaite ir pristatė bendrą savo poziciją dėl ES Bendrosios žemės ūkio politikos po 2013 m. Žemdirbiai tikisi, kad valstybių vadovai apgins jų interesus derybose dėl 2014-2020 m. finansinės perspektyvos. Labiausiai juos stebina tai, kad šiemet jau baigiasi pereinamasis laikotarpis, kai Baltijos ūkininkams mokamos tiesioginės išmokos smarkiai atsilieka nuo ES vidurkio. Tačiau senosios ES narės, proteguodamos savus žemdirbius, sugalvojo, kad turi būti dar ir antrasis pereinamasis laikotarpis, paskui trečiasis.

Ūkininkai teigia, kad Baltijos šalių žemdirbiams mokamų tiesioginių išmokų lygis jau nuo 2014 m. sausio 1 d. be jokių pereinamųjų laikotarpių būtų lygus ES vidurkiui arba kiek įmanoma jam artimas. Anot jų, žemdirbiai, gaunantys mažesnes tiesiogines išmokas, privalo palaikyti aukštesnes užaugintos produkcijos kainas nei kitose valstybėse, nes kitaip neišsilaikytų.

Europos Komisijos siūlymu, nuo 2014 m. tiesioginių išmokų žemdirbiams Europos vidurkis būtų 268 eurai (925 litai) už hektarą. Baltijos šalių ūkininkams siūlomi 144 eurai (497 litai) už hektarą.

- Tad Briuselis nesilaiko pažado, kad tik pereinamuoju laikotarpiu Baltijos šalims bus skiriamos diskriminacinio dydžio tiesioginės išmokos? - „Respublika“ paklausė Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininko Andriejaus STANČIKO.

- Apie tai dabar ir diskutuojama. Mūsų ūkininkai nesupranta, kodėl įvedamas dar vienas pereinamasis laikotarpis. Šiuo metu mes siekiame maždaug 50 proc. ES vidurkio, o 2020-aisiais sieksime tik 65 proc. vidurkio, nors turėtume jau dabar pasiekti vidurkį. Savaime aišku, su tuo nenorime sutikti. Dar vieno pereinamojo laikotarpio nebegali būti arba jis turi būti tik simbolinis: pavyzdžiui, iki 2015 m.

- Ar yra daugiau sričių, išskyrus tiesiogines išmokas, kur po vieno pereinamojo laikotarpio seka dar ir kiti? Juk, pavyzdžiui, draudimo parduoti žemę užsieniečiams pratęsimo data yra baigtinė.

- Būtent tik čia yra pasikartojantys pereinamieji laikotarpiai. Jie nesibaigs ir 2020 m., nes prie ES vidurkio nepriartėsime. Tada vėl kils diskusijos apie tą patį ir praeis keli šimtmečiai, kol su ES vidurkiu susilyginsime.

- Kokių šalių ūkininkai yra proteguojami?

- Prancūzijos, Vokietijos ir kitų didžiųjų ES valstybių. Tų, kurios diktuoja sąlygas. Jos saviems ir pasidiktuoja. Išmokos dydis skiriasi 3-4 kartus. Ne procentais, o kartais. Kaip tada galima tą patį produktą pagaminti už tą pačią kainą ir konkuruoti?

- Ar nepasigendate aktyvesnės šalies vadovų pozicijos ginant žemdirbių interesus?

- Be abejo, pasigendame. Tiesa, šiokios tokios derybos vyksta, bet mūsų derybininkų pozicijos, švelniai tariant, yra keistokos.