Aukštieji sostinės pareigūnai naikina Klaipėdos filharmoniją.

Pasiūlė reorganizuoti

2002 m. spalio 29 d. į kultūros ministrę Romą Dovydėnienę kreipėsi Seimo nariai Eligijus Masiulis, Rimvydas Vaštakas, Vaclovas Stankevičius, Rimas Valčiukas, Raimundas Palaitis, Egidijus Skarbalius, Jurgis Utovka, Irena Šiaulienė ir Valentinas Greičiūnas. Nerimaudami dėl Lietuvos nacionalinės filharmonijos (LNF) vykdomos politikos, prieštaraujančios Vyriausybės priimtiems programiniams dokumentams dėl profesionalaus meno pristatymo regionuose, Seimo nariai R. Dovydėnienę paragino imtis iniciatyvos, kad Kultūros ministerija priimtų sprendimus, užtikrinančius Nacionalinės filharmonijos Klaipėdos skyriaus efektyvią veiklą, skiriant lėšas koncertų organizavimui ir grąžinant patikėjimo teise iki 2001 12 31 d. valdytą turtą, bei suteikiant skyriui juridinį statusą.
"Jeigu LNF nepajėgi užtikrinti profesinės muzikinės veiklos Klaipėdos regione, prašome inicijuoti LNF reorganizavimą. Siūlome steigti Klaipėdos apskrities filharmoniją perduodant Klaipėdos skyriaus 1998 metų lygio finansavimą ir patikėjimo teise iki 2001 12 31 d. valdytą turtą Klaipėdos apskričiai", - rašoma kreipimesi.

Atsiskirti leidžia, bet...

Per dvi savaites Seimo narių paklausimas Kultūros ministerijoje buvo išnagrinėtas remiantis LNF 2001 m. atlikto Klaipėdos skyriaus veiklos patikrinimo ataskaitos kopija ir pastabomis, pažyma apie įstaigos rengiamų koncertų kiekį visuose Lietuvos regionuose, Klaipėdos apskrityje, Klaipėdos skyriaus rengtus koncertus.
Ministerijos sekretoriaus J. Širvinsko pasirašytame atsakyme Seimo nariams dėl LNF reorganizacijos pripažįstama, kad "Nacionalinės filharmonijos veiklos Klaipėdos regione apimčių išplėtimui bei renginių įvairovės tenkinimui nacionalinei įstaigai skiriamos valstybės biudžeto lėšos yra nepakankamos". Sutinkama, jog Klaipėdos apskritis būtų Klaipėdos apskrities filharmonijos steigėja, tačiau nacionalinės įstaigos funkcijų perdavimas ir Klaipėdos apskrities siūloma sąlyga Kultūros ministerijai neprimtinos. Toks sprendimas argumentuojamas tuo, kad "Nacionalinės filharmonijos sudėtyje yra platų tarptautinį pripažinimą pelnę meniniai kolektyvai. Todėl jai suteiktas "nacionalinės" įstaigos vardas, atitinkamas teisinis statusas bei deleguotos specifinės veiklos funkcijos".
Atsakymą vainikuoja LNF patikrinimo išvada, jog 2001 m. Klaipėdos filharmonija nuostolingai administravo Palangos vasaros koncertų salę. Tačiau nepanašu, kad ministerijoje buvo įsigilinta į minėtą dokumentą, nesusipažinta su Klaipėdos filharmonijos direktoriaus A. Vildžiūno paaiškinimu, nepareikalauta jokių kitų dokumentų iš Klaipėdos filharmonijos.

"Kaip LNF nori - taip ir bus"

Paprašyta plačiau pakomentuoti atsakymą Seimo nariams dėl Klaipėdos filharmonijos reorganizavimo kultūros ministrė R. Dovydėnienė "Vakarų ekspresą" patikino, kad Kultūros ministerija tikrai sutinka atiduoti Klaipėdos filharmoniją Klaipėdos apskrities administracijai, tačiau... "Problema yra Palangos vasaros koncertų salės pastatas. Ši estrada jau yra nugyventa. Ją reikia sutvarkyti. O Klaipėdos skyrius ją naudojo nuostolingai. Todėl LNF, kaip savarankiško juridinio asmens pozicija - KF suteikti savarankiškumą, net atiduoti gabaliuką savo asignavimų, bet jie nenori atiduoti Palangos vasaros koncertų salės pastato. Manau, kad LNF, kaip juridinis asmuo, turi teisę savo turtu disponuoti taip, kaip jiems atrodo ("Vakarų ekspreso" duomenimis Palangos vasaros koncertų estrada yra valstybinis objektas, o ne Lietuvos nacionalinės filharmonijos nuosavybė. - Aut. past.).
Ministerija vadovauja LNF kaip savarankiškai koncertinei įstaigai, gaunančiai asignavimus ir turinčiai konkretų turtą panaudos teisėmis. Jiems nurodyti kaip elgtis mes neturėtume, nes kiekvienam juridiniam asmeniui priklauso savarankiškumas. Jeigu jie randa galimybių, pritraukdami privatų investitorių, naudoti turtą efektyviau jų teisė - jį pasilikti. Aš nenorėčiau plačiau komentuoti šitų dalykų. Kaip Lietuvos nacionalinė filharmonija nori - taip ir bus. Mūsų pozicija - tegu steigiasi Klaipėdos apskrities filharmonija. Tačiau dėl vieno ar kito pastato, tuo labiau ne Klaipėdoje, o Palangoje LNF turi teisę spręsti", - sakė kultūros ministrė.

Muzikinę veiklą žada vystyti

Kadangi po Naujųjų metų yra skirstomas valstybinis biudžetas, įstaigos jau dabar tvirtina būsimųjų metų veiklos planus. Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinio direktoriaus Egidijaus Mikšio paklausėme, kokie šios įstaigos planai kitam sezonui Palangos vasaros koncertų estradoje ir kokias ji numato Klaipėdios filharmonijos perspektyvas.
"Planai priklausys nuo galimybių. Kitų metų balandžio mėn. planuojame padaryti Palangos vasaros koncertų salės pastato ekspertizę ir išsiaiškinti, ar iš viso galima jame koncertinė veikla. Jei pasirodys, kad pastato eksploatuoti negalime, ieškosime finansavimo jį remontuoti, jei ekspertizės išvados dėl veiklos bus teigiamos, planuojame surengti Palangos vasaros festivalį, kuriame dalyvaus filharmonijos, džiazo, populiariosios muzikos kolektyvai, žinoma, neišskiriant ir svarbiausio nacionalinės filharmonijos renginio Palangoje - festivalio "Nakties serenados" (Pastarasis renginys jau daug metų vyksta Gintaro muziejuje. - Aut. past.)
Klaipėdos skyriaus perspektyvos kol kas nematau jokios. Klaipėdos skyrius buvo įkurtas dėl jam priklausiusios salės (tuo metu - bažnyčia), kurioje vykdavo koncertai, ir dėl dviejų estradinių kolektyvų. Šiuo metu Klaipėdos skyrius neturi nei kolektyvų, nei koncertų salės. Taupant biudžetinį finansavimą manau, jog Klaipėdos skyriaus išlaikymui skiriamą biudžetą būtų galima kur kas racionaliau panaudoti koncertų organizavimui Klaipėdoje, o ne skyriaus išlaikymui, tuo labiau, kad praktika parodė neretus atvejus, kuomet p. Vildžiūno organizuojami koncertai susilaukdavo 20-30 klausytojų, o koncertai, kurie buvo koordinuojami iš Vilniaus - iki 200. Čia būtų galima pasakyti, jog galbūt nereikėtų Klaipėdoje reorganizuoti skyriaus ar jo likviduoti, o keisti direktorių, bet manyčiau, jog bet kuris dirbtinas skyriaus išlaikymas neatneš jokių teigiamų rezultatų, tuo labiau, kad Klaipėdoje egzistuoja ir Muzikinis teatras su tikrai įdomia ir prasminga veikla, taip pat ir Kultūros centras su savo sale, kuris faktiškai galėtų atlikti ir filharmonijos funkcijas. Bendradarbiaujant kartu su Muzikiniu teatru, taip pat ir su Kultūros centru, LNF veikla Klaipėdoje atsigautų ir įgautų tikrai kur kas profesionalesnį požiūrį. LNF nesiruošia bet kuriuo atveju nutraukti savo veiklos Klaipėdoje, o atvirkščiai - ją vystyti ir plėsti. Tam, žinoma, reikalingi finansiniai ištekliai, kurių mes ir ieškome", - į pateiktus klausimus "Vakarų ekspresui" atsakė E. Mikšys.
Šie Lietuvos nacionalinės filharmonijos vadovo atsakymai kelia ne vieną retorinį klausimą? Kokiais motyvais remiantis ir kokio dydžio valstybės biudžeto asignavimų dalis bus skirta Lietuvos nacionalinei filharmonijai, jei pastaroji iki šiol tiksliai nežino, kiek pinigų reikės Palangios vasaros koncertų salės pastato būklei ištirti, remontuoti, ar bus vykdoma, ar ne, joje koncertinė veikla? Ar koncertinės įstaigos tikslas ir pagrindinės funkcijos - išlaikyti muzikinius kolektyvus ir koncertų salę? Kur Klaipėoje yra gen. direktoriaus paminėtas muzikinio gyvenimo židinys - Kultūros centras, su kuriuo ketina bendradarbiauti LNF (Tikriausiai omenyje turėtas Klaipėdos savivaldybės Muzikos centras. - Aut. past.)?

Ekonomikos ekspertę nustebino neskaidrus finansavimas

Dr. Margarita Starkevičiūtė, rengdama Lietuvos teatrų ir koncertinių organizacijų išlaidų tyrimą, domėjosi ir Lietuvos nacionalinės filharmonijos bei jos skyrių Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose veikla. Šiais metais išleistoje tyrimo ataskaitoje ekspertė pažeria nemažai kritinių pastabų šiai nacionalinei koncertinei organizacijai dėl duomenų pateikimo tyrimui, dėl valstybės asignavimų paskirstymo, dėl muzikinės veiklos intensyvumo skirtingais metų laikais, dėl koncertų paskirstymo regionuose.
"Nacionalinei filharmonijai ir jos kolektyvams valstybės dotacija skiriama tiesiogiai iš valstybės biudžeto, o kitoms koncertinėms organizacijoms valstybės biudžeto lėšos paskirstomos pagal Kultūros ministerijos programas. Klaipėdos filharmonija, kaip ir Kauno bei Šiaulių filharmonijos valstybės paramą gauna netiesiogiai, o LNF būstinės rodikliai atspindi tik Vilniaus būstinės ir jos kolektyvų (Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro, Lietuvos kamerinio orkestro, Kauno valstybinio choro, M. K. Čiurlionio kvarteto, valstybinio Vilniaus kvarteto, kamerinės muzikos ansamblio "Musica humana") darbo rezultatus. Koncertų sezonas Lietuvoje yra netolygus, daug koncertų vyksta per vasaros festivalius. LNF atsisakė pateikti koncertų pasiskirstynmo pagal metų mėnesius duomenis ir tikslių duomenų apie koncertų sezono intensyvumą įvairiais metų laikais nėra, koncertų afišos rodo, kad rudens ir žiemos mėnesiais trūksta klasikinės muzikos koncertų. Klaipėdos filharmonijoje ketvirtą metų ketvirtį įvyko tik 9 klasikinės muzikos koncertai", - rašo M. Starkevičiūtė.
Apibendrindama tyrimo išvadas ekspertė teigia, jog organizuoti proporcingai paskirstyto įvairiuose šalies regionuose klasikinės muzikos koncertų sezono, o vietiniams kolektyvams - sudaryti savo ilgalaikių koncertinės veiklos planų neįmanoma dėl šių priežasčių:
1. Valstybės dotacijos dydis nėra susietas su koncertinės organizacijos veiklos efektyvumu.
2. Organizuojant trumpalaikius ir geriau reklamuojamus festivalius yra lengviau sulaukti žiūrovų bei rėmėjų dėmesio ir gauti papildomą valstybės paramą.
3. Sudarant Kultūros ministerijos programas ir skirstant valstybės dotacijas į įvairių šalies regionų klasikinės muzikos mėgėjų interesus yra menkai atsižvelgiama.
4. Teisinis ir administracinis atsakomybės, įgyvendinant klasikinės muzikos propagavimo politiką tarp Kultūros ministerijos, Lietuvos nacionalinės filharmonijos ir jos regioninių padalinių neapibrėžtumas.
Dr. M. Starkevičiūtė tyrimo ataskaitoje siūlo steikti valstybinėms koncertinėms organizacijoms didesnį teisinį ir administracinį savarankiškumą, reorganizuojant jas į viešąsias įstaigas, kurios laisvai disponuotų turimu turtu, kūrybiniai jų darbuotojai dirbtų pagal autorines sutartis, o finansuojamos jos būtų iš trijų šaltinių: iš valstybės biudžeto, iš kultūros ir sporto paramos fondo ir Savivaldybių biudžetų. Kalbėdama apie koncertinių įstaigų finansavimą, ekspertė išskiria neaiškią LNF dotavimo situaciją, siūlydama išskirti kolektyvų ir koncertinės agentūros finansavimą. "Valstybės lėšų panaudojimą viešose įstaigose turėtų kontroliuoti Valstybės kontrolė", - teigiama ataskaitoje.

Tikrino Valstybės kontrolė

Šiuo metu Valstybės kontrolė, pasak šios institucijos Veiklos audito IV departamento direktorės Birutės Puzienės, pasirenka patikrinimui įstaigas, įvertinus rizikos faktorius. Kokie tai faktoriai pašnekovė neįvardino, tačiau "Vakarų ekspresui" patvirtino, jog lapkričio mėnesį Valstybės kontrolė atliko Lietuvos nacionalinės filharmonijos veiklos auditą. Atskleisti, kokios problemos buvo rastos LNF, pareigūnė atsisakė, motyvuodama, jog dar nėra patikrinimo ataskaitos. "Šiuo metu ataskaitos projektas pateiktas susipažinimui Lietuvos nacionalinei filharmonijai. Kai jis bus suderintas, problemos aptartos - galėsime paskelbti ataskaitos rezultatus", - sakė B. Puzienė.
Taigi netrukus turėtų paaiškėti, ar iš visos šalies mokesčių mokėtojų pinigų finansuojama Lietuvos nacionalinė filharmonija ūkiškai valdo pagal panaudos sutartį jai patikėtą turtą, skirsto iš valstybės biudžeto gaunamus asignavimus, ar atitinka Kultūros ministerijos jai suteiktą "išskirtinį statusą" ir atlieka "specifines funkcijas".