Aukštieji sostinės pareigūnai naikina Klaipėdos filharmoniją.

Viršininkas nedrįso taikyti bausmę už įstatymų "pažeidimus"?

Biudžetas sumažintas trigubai

KF direktoriaus Alfonso Vildžiūno nuomone, iš Klaipėdos filharmonijos 1999 m. Lietuvos nacionalinė filharmonija atėmė juridines teises dėl to, kad skyrius negalėtų skųstis, kai jam bus mažinamas biudžetinis finansavimas.
O sumažintas jis buvo nuo 230,3 tūkst. Lt 1998 m. iki 69 tūkst. Lt 2001-aisiais. LNF gen. direktorius E. Mikšys nurodo šiek tiek kitokius Klaipėdos filharmonijos finansavimo skaičius: 1998 m. - 225.3 tūkst. Lt, 1999 m. - 158.2 tūkst. Lt, 2000 m. - 76.0 tūkst. Lt, 2001 m. - 72.0 tūkst. Lt. Pagrindine valstybinės dotacijos Klaipėdos filharmonijai sumažinimo priežastis, anot LNF gen. direktoriaus, - viešbučio Palangoje perdavimas Valstybės turto fondui 2000 m. ir dėl to sumažėjusios darbo apmokėjimo ir pastatų išlaikymo išlaidos. Tačiau iš pateiktų skaičių matyti, kad KF finansavimas sumažintas dar 1999 m.
Beje, reikėtų pridurti, jog pastaruoju metu KF skiriama valstybės dotacijų dalis yra 0,5 % viso Lietuvos nacionalinės filharmonijos biudžeto, kuris anot gen. direktoriaus E. Mikšio, per 1998 - 2001 m. laikotarpį sumažintas apie 1 mln. litų.
"Lietuvos nacionalinė filharmonija yra iš dalies valstybės biudžeto lėšomis išlaikoma. Skiriama dotacija nėra pakankama, todėl pirmiausiai biudžetinės lėšos skiriamos etatinių meno kolektyvų programoms vykdyti. Kviestinių atlikėjų programos vykdomos iš veiklos pajamų - iš bilietų pardavimo, rėmėjų, reklamos pajamų. Klaipėdos skyrius neišlaiko meno kolektyvo ir todėl kviestinių atlikėjų programas privalo vykdyti iš savo veiklos pajamų. Tačiau dėl eilės veiklos trūkumų (mažo koncertų bei jų klausytojų skaičiaus ir dėl to mažų koncertinių pajamų, rėmėjų nebuvimo, didelių koncertinių išlaidų ( ypač honorarų mokėjimo) Klaipėdos skyrius dirba nuostolingai, kurių nuostolius esame priversti dengti iš savo koncertinių pajamų, atsisakydami kai kurių programų vykdymo", - pasakojo apie LNF vykdomą finansinę politiką E. Mikšys.
"Iš KF skiriamų 69 tūkst. Lt. - 50 tūkst. Lt tenka vien tik darbo užmokesčiui už pusę metų 4 likusiems (direktoriui, buhalterei, ūkvedžiui-vairuotojui, valytojai) iš dar 1991 buvusių 19 darbuotojų. Ar antrą pusę metų mes turime dirbti už dyką? Už ką organizuoti koncertus?", - klausė KF direktorius A. Vildžiūnas.

Koncertų mažiau ar daugiau?

Į Klaipėdos filharmonijos pateiktus projektus, pasak Klaipėdos filharmonijos direktoriaus, dėmesys nekreipiamas, neskiriami pinigai ir koncertų organizavimui uostamiestyje, ryškiai sumažėjo LNF į pajūrį siunčiamų koncertų skaičius: 1998 m. - 38 koncertai, 2001 m. - 11 , 2002 - 3 koncertai. Klaipėdos skyriaus iniciatyva 2001 m. uostamiestyje įvyko 81 koncertas. Pasiteiravus, iš kokių lėšų Klaipėdos filharmonija organizavo tiek daug koncertų iš Klaipėdos universiteto nuomojamoje salėje, jos direktorius Alfonsas Vildžiūnas atsakė, jog koncertai buvo organizuojami iš užsidirbtų pinigų ir pridūrė, kad vien Palangos vasaros koncertų salės grynas pelnas 2001 m. sudarė 42.4 tūks. Lt, taip pat iš Klaipėdos savivaldybės skirtų pinigų programoms, rėmėjų.
LNF gen. direktoriaus E. Mikšio pateiktoje Klaipėdos mieste ir apskrityje surengtų koncertų ataskaitoje figūruoja visiškai kitokie skaičiai. Gen. direktorius tikina, kad Lietuvos nacionalinė filharmonija (centrinė Vilniuje) per 2000 m. suorganizavo 58 koncertus Klaipėdos apskrityje, t.y. 11 proc. visų koncertų regionuose, 2001 m. - 77, t.y. 20 proc. visų koncertų regionuose; 2002 m. per 9 mėnesius 74 koncertus t.y. 34 proc. visų įvairiuose šalies regionuose surengtų koncertų. Klaipėdos skyrius, LNF duomenimis, 2001 m. surengė 82 koncertus (1 nemokamas), iš kurių 8 - festivalio "Muzikos pavasaris" koncertai, 24 - ne kamerinės muzikos, o pramoginiai renginiai Palangos vasaros koncertų salėje, 50 - kamerinės muzikos koncertai. Per 2002 m. 9 mėnesius Klaipėdos filharmonija suorganizavo 28 koncertus, iš kurių 13 - festivalio "Muzikos pavasaris" metu. Kiti 15 koncertų ( iš kurių 2 - nemokami) surengti per 8 mėnesius t.y. per 1 mėnesį vidutiniškai 2 koncertai.

Patikrinimas?

2001 09 20 Klaipėdos filharmonijos direktorius kreipėsi į kultūros ministrę Romą Dovydėnienę, pareikšdamas, jog LNF nėra suinteresuota Klaipėdos filharmonijos buvimu ir prašydamas leisti dirbti savarankiškai kaip pajūrio koncertinei organizacijai, nepavaldžiai LNF.
Netrukus po šio kreipimosi, 2001 m. gruodžio 1 d. Klaipėdos filharmonijos darbuotojų atlyginimų apskaita perkelta į LNF Finansų ir apskaitos skyrių Vilniuje. Anot LNF gen. direktoriaus E. Mikšio, taip padaryta dėl Sodros nustatytų pakeitimų ir dėl to, kad "KF direktorius A. Vildžiūnas pažeidinėjo LR Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymu nustatytą mokėjimų eiliškumą t.y. gautas biudžeto lėšas panaudodavo ne atlyginimams išmokėti, o koncertinės veiklos nuostoliams dengti". Paprašius pakomentuoti šį kaltinimą, A. Vildžiūnas paklausė: "Kaip galima pažeisti atlyginimų išmokėjimo eiliškumą, jei už pusę metų atlyginimams pinigų apskritai nėra? Jei būčiau taip elgęsis - dabar jau turėčiau sėdėti kalėjime".
Gruodžio 5-7 d. KF apsilankė LNF Ekonomikos skyriaus viršininkė D. Rimonytė ir Finansų apskaitos skyriaus viršininkė V. Baranauskienė. Pasak A. Vildžiūno į KF viešnios atvyko atlikti vidinį auditą be oficialaus LNF generalinio direktoriaus įsakymo dėl patikrinimo. Nors LNF gen. direktoriaus teigimu toks įsakymas Nr. 151 KK buvo pasirašytas 2001 12 03 d.
2002 m. sausio 14 d. KF faksu gavo 2002 01 07 LNF juristo V. Beperšč pasirašytą dokumentą be jokių priedų "Ataskaita dėl atlikto Klaipėdos skyriuje patikrinimo" (3 psl.) su nuorodomis į V. Baranauskienės bei D. Rimonytės pasirašytą ataskaitą su priedais, pasiekusią KF tik sausio 25 d.

Bauda neskirta

Ataskaitose užfiksuota Klaipėdos filharmonijos padarytų 13 LR įstatymų pažeidimų, LNF administracijos darbo reglamento pažeidimas, konstatuojama Klaipėdos skyriaus administracijos veiklos Lietuvos nacionalinei filharmonijai padaryta žala, nurodoma, kad už tokius pažeidimus gali būti taikoma drausminė, administracinė bei baudžiamoji atsakomybė.
Tačiau po KF direktoriaus A. Vildžiūno pasirašyto paaiškinimo (7 psl.) Lietuvos nacionalinės filharmonijos gen. direktoriui E. Mikšiui nei viena bauda KF administracijai nebuvo skirta.
Ar tai reiškia, LNF gen. direktorius sutiko su paaiškinime pateiktomis A. Vildžiūno išvadomis, kad "Lietuvos nacionalinei filharmonijai žala nepadaryta, autoriniai atlyginimai išmokėti teisėtai, Klaipėdos filharmonija neapmokėtų sąskaitų neturi, vasaros salė nuomojama pelningai"?
LNF gen. direktorius E. Mikšys į šį klausimą atsakė taip: "Kadangi Klaipėdos skyriaus administracijos darbuotojų tyčinės kaltės nustatyta nebuvo, taip pat nebuvo nustatyta turto ar pinigų pasisavinimo, už pažeidimus galėjome skirti tik drausminę nuobaudą, kuri nebuvo paskirta, nes baigėsi drausminės nuobaudos skyrimo terminai. LNF taryba apsvarsčiusi Klaipėdos skyriaus veiklos pobūdį ir jos rezultatus pasiūlė LNF vadovybei reorganizuoti Klaipėdos skyrių. Nubausti nebuvo dar ir dėl to, kad aš nemaniau, jog nuobaudomis galima išspręsti Klaipėdos skyriaus veiklos problemas. Tai yra problemos iš esmės, kurias reikia spręsti komplekse, gerinant koncertinę veiklą Klaipėdoje ir Klaipėdos apskrityje."

Feodaliniai santykiai

Praėjus 11 dienų po patikrinimo KF pasiekė dar vienas raštas, pagal kurį LNF gen. direktorius E. Mikšys įpareigojo filialo vadovą "1. visus savo įsakymus ir netipines sutartis derinti su LNF juristu, 2. autorines ir kitas sutartis, viršijančias 500 Lt, pasirašyti ir vykdyti, gavus LNF gen direktoriaus ar jo pavaduotojo raštišką sutikimą, 3. per savaitę pateikti galiojančių skyriaus direktorių įsakymų kopijas pateikti filharmonijos vidaus auditoriui, 4. įsakymų ir sutarčių projektus derinimui siųsti faksu arba elektroniniu paštu į filharmonijos sekretoriatą". Analogiškas įsakymas pasiekė ir Šiaulių filharmoniją. "Mes gyvename feodalinėje valstybėje, kurioje viskas valdoma iš centro. Kaip anksčiau ateidavo įsakymai iš Maskvos, taip dabar iš Vilniaus. Man atrodo tai nenormalus požiūris į periferiją. Juolab, kad yra Vyriausybės paruošti kultūros politikos nuostatai ir regionų kultūros plėtros programos projektas. Jame daug kalbama apie profesionalaus meno, taip pat ir muzikos sklaidą regionuose. Kam ruošiami tokie popieriai, jei valstybinė institucija LNF, kuri turi atlikti tą funkciją, užsiima visai priešinga veikla", - sakė "Vakarų ekspresui" A. Vildžiūnas.

Klaipėdos apskrities filharmonija

2002 m. balandžio 24 d. Klaipėdos apskrities administracija dėl Lietuvos nacionalinės filharmonijos Klaipėdos skyriaus veiklos perspektyvos kreipėsi į Kultūros ministeriją. V. Lukošienės pasirašytame kreipimesi tvirtinama, jog Klaipėdos apskritis sutinka būti savarankiškos Klaipėdos apskrities filharmonijos steigėja su sąlyga, kad šiai koncertinei organizacijai būtų perduotas administruoti Nacionalinės filharmonijos Klaipėdos skyriaus patikėjimo teise valdytas turtas ir lėšos, užtikrinančios apskrities filharmonijos veiklą. Klaipėdos filharmonijos parengtoje Klaipėdos apskrities filharmonijos programoje numatyta, jog koncertinės, finansinės, ūkinės veiklos pajamos-išlaidos būtų: biudžetinis finansavimas 147-147 tūkst. Lt, programinis finansavimas 152-172 tūkst. Lt, Palangos vasaros koncertų salė 142-122 tūkst. Lt. Iš viso 441-441 tūkst. Lt. Atsakymas į šį kreipimąsi nebuvo gautas.

(Bus daugiau)