Aukštieji sostinės pareigūnai naikina Klaipėdos filharmoniją.

"Klaipėdos filharmonija" - yra vienintelė koncertinė organizacija Vakarų Lietuvoje. Ar ji reikalinga Klaipėdos miestui ir apskričiai?", - šiandien visuomenės klausia šios įstaigos direktorius Alfonsas Vildžiūnas. Pasak Klaipėdos filharmonijos direktoriaus A. Vildžiūno Lietuvos nacionalinė filharmonija jau daug metų sąmoningai siekia sunaikinti Klaipėdoje esančią koncertinę organizaciją: iš pradžių atimdama juridines teises, po to sumažindama biudžetą, panaikindama 10 etatų, galiausiai atimdama Palangos vasaros koncertų salę.
Lietuvos nacionalinė filharmonija, anot jos generalinio direktoriaus Egidijaus Mikšio, jokios Klaipėdos filharmonijos perspektyvos nemato. Generalinis direktorius įsitikinęs, jog taupant biudžetinį finansavimą būtų kur kas racionaliau Klaipėdos skyriui valstybės skiriamas lėšas skirti Lietuvos nacionalinės filharmonijos centrinei būstinei Vilniuje, kuri koordinuotų koncertus Klaipėdos apskrityje.

Rūpi Palanga

2002 m. vasario mėnesį KF direktorius A. Vildžiūnas kreipėsi į LNF dėl leidimo steigėjo teisėmis dalyvauti viešosios įstaigos "Palanga - vasaros sostinė" steigime. Prašymas patenkintas nebuvo. LNF gen. direktorius E. Mikšys neigiamą atsakymą argumentavo, tuo, jog Klaipėdos filharmonija neturi juridinio asmens teisių (LNF nuostatų I skirsnio 6 punktas). Nors, kaip jau buvo minėta Klaipėdos filharmonijos nuostatų 3.1.3 punkte teigiama, jog ji, leidus LNF, gali būti viešųjų įstaigų steigėja.
Paprašius pakomentuoti šį atsakymą, LNF gen. direktorius E. Mikšys teigė, jog 2001 m. liepos 01 d. įsigaliojus naujam LR Civiliniam kodeksui, LR Vyriausybės 2002 01 14 d. nutarimu Nr. 35 pripažintas netekęs galios LR Vyriausybės 1996 02 07 d. nutarimas Nr. 227 "Dėl kultūros įstaigų ir organizacijų, išlaikomų iš Lietuvos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų bendrųjų nuostatų patvirtinimo". "Todėl Klaipėdos skyrius steigti VšĮ neturėjo teisinio pagrindo", - sakė "Vakarų ekspresui" LNF gen. direktorius.
Balandžio mėn. 3 d. į Klaipėdos filharmoniją atėjo įsakymas dėl Palangos vasaros koncertų salės perdavimo Lietuvos nacionalinei filharmonijai, nes pastaroji "priėmusi Palangos savivaldybės pasiūlymą bendrai organizuoti klasikinės muzikos koncertus Palangos mieste, dalyvaujant Palangos kultūros centro ir Palangos savivaldybės viešosios įstaigos "Palanga - vasaros sostinė" darbuotojams, sieks pagerinti organizuojamų koncertų meninį lygį ir žiūrovų aptarnavimo kokybę, bei bendrai atliks Palangos vasaros koncertų salės remonto ir rekonstrukcijos darbus".
Taip Palangos vasaros koncertų salę ir joje esantį turtą perėmė Lietuvos nacionalinės filharmonijos Ūkio tarnybos skyrius Vilniuje. Tačiau LNF VšĮ "Palanga - vasaros sostinė" steigėja netapo. "Kol buvo gaunamas steigėjo Kultūros ministerijos sutikimas, Palangos savivaldybė įsteigė VšĮ nedalyvaujant LNF", - nurodo priežastį LNF gen. direktorius E. Mikšys. Tačiau savarankiškos veiklos Palangos vasaros koncertų salėje LNF nevykdė.
2002 m. vasaros sezono pradžioje LNF sudarė su Palangos savivaldybės VšĮ "Palanga - vasaros sostinė" jungtinės veiklos sutartį dėl klasikinės ir estradinės muzikos koncertų organizavimo vasaros salėje. Pagal Palangos savivaldybės VšĮ "Palanga - vasaros sostinė" raštą, sutartis buvo nutraukta prieš terminą. Po to LNF sudarė jungtinės veiklos sutartį dėl klasikinės ir estradinės muzikos koncertų organizavimo vasaros salėje su UAB "Tigris". "Pagal sutartį UAB "Tigris" savo lėšomis ir priemonėmis organizavo koncertų reklamą, bilietų platinimą, padengė vasaros salės komunalinių paslaugų išlaidas. LNF organizuodama koncertus kartu su UAB "Tigris" įvykdė koncertinę programą ir neturėjo nuostolių. O pajamos, gautos už koncertus vasaros salėje buvo panauduotos klasikinės muzikos koncertams Palangos Gintaro muziejuje ir Nakties serenadoms", - tikino LNF gen. direktorius.
Všį "Palanga - vasaros sostinė" direktorius Saulius Vaičiulis "Vakarų ekspresui" išsakė savo nuomonę, jog Lietuvos nacionalinei filharmonijai buvo naudinga sutartis su UAB "Tigris" ir ji tai buvo numačiusi iš anksto. "Kalbos apie koncertų kokybės gerinimą ir pan. buvo todėl, kad LNF turi savo požiūrį į Klaipėdos filharmonijos skyrių, ir man, atrodo, tas požiūris yra aiškus ir žinomas", - sakė pašnekovas, pridurdamas, kad pats asmeniškai po praėjusiųjų metų patirties planų Palangos vasaros estradoje ateinančiam sezonui nekuria.

"Tokie tyrimai blogai baigiasi..."

"Aš manau, kad LNF prireikė Palangos vasaros koncertų salės, nes jie nori ją privatizuoti, kaip 2000 m. buvo privatizuotas Palangoje, Bangų g. 4 buvęs viešbutis, kuriame apsistodavo į pajūrį atvykę muzikiniai kolektyvai, - tikino A. Vildžiūnas. - Visi žino, kad šalia Palangos vasaros koncertų salės buvo nežinia kodėl padegtas kurhauzas. Sujungus šiuos du pastatus - būtų neblogas akropolis (juokiasi). 2001 m. į Palangą atvykęs LNF gen. direktoriaus pavaduotojas G. Vasaris yra man išreiškęs nuomonę, kad Palangos vasaros estradą reikėtų perdaryti į "Maxima" parduotuvę, nes "poilsiautojams ne klasikinės muzikos koncertų reikia, o pasimaudyti jūroje, pasišildyti saulėje ir gerai praleisti laiką kavinėje". Įtariu, kad kažkam labai reikia abiejų šių objektų Palangos centre".
Pasiteiravus, ką įtaria, KF direktorius atsakė: "Turiu ką įtarti, bet rašyti apie tai negalėsite - nėra įrodymų. Tie žmonės užsimaskavę ir jų ieškoti geriau nebandyti. Tokie tyrimai blogai baigiasi."

Prieštaringi nuostatai

Lietuvos nacionalinės filharmonijos (LNF) skyrius Klaipėdoje buvo įkurtas 1963 metais. 1989 m. buvo įsteigtas savarankiškas LNF skyrius Klaipėdos filharmonija (KF). Patikėjimo teise ji įpareigota valdyti filharmonijos salę (Rumpiškės g. 6) ir Palangos vasaros koncertų salę. Tačiau tais pačiais metais patalpos Rumpiškės g. 6 buvo perduotos Klaipėdos katalikų bendruomenei. KF administracija perkelta į patalpas Muzikiniame teatre (Danės g. 19). Savos koncertų salės uostamiestyje Klaipėdos filharmonija neteko, iki šiol nuomoja Klaipėdos universiteto koncertų salę.
1999 12 23 LNF pakeitė Klaipėdos filharmonijos nuostatus, paversdama pastarąją "LNF struktūriniu padaliniu, neturinčiu juridinių teisių" (1.1), tačiau "turinčiu savo antspaudą, einamąsias sąskaitas LR bankuose (1.4), steigėjui leidus galinčiu steigti fondus ir viešąsias įstaigas (3.1.3), savarankiškai nustatyti bilietų kainas, kitų mokamų paslaugų kainas, įkainius, tarifus ir kt. (3.1.5), sudaryti sutartis, priimti įsipareigojimus (3.1.6)". Akivaizdu, kad šie nuostatai prieštarauja vieni kitiems. Painiai suformuluoti ir kiti nuostatų punktai, viena vertus leidžiantys Klaipėdos filharmonijai savarankiškai vykdyti koncertinę veiklą, kita vertus įpareigojantys ją dirbti griežtai pagal LNF generalinio direktoriaus įsakymus, jo patvirtintas sąmatas ir t.t.
Pasak KF direktoriaus A. Vildžiūno, juridinio statuso neturinti įstaiga yra visiškai suvaržyta. "Aš negaliu net pas rėmėjus nueiti ir savo vardu prašyti paremti koncertą. Pirmiausia turiu paruošti raštus, gauti generalinio LNF direktoriaus leidimą. Vėliau, jei gaunu pinigų, vėl turiu gauti įsakymą juos išleisti. Bendravimas tarp Lietuvos nacionalinės filharmonijos ir Klaipėdos filharmonijos vyksta per krūvas popierių".
LNF gen. direktorius paprašytas pakomentuoti, kuo remiantis buvo pakeisti KF nuostatai, kodėl iš skyriaus atimtas juridinis statusas ir suteiktos minėtos teisės, nurodė LR Vyriausybės 1998 07 24 d. nutarimą Nr. 947 "Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinių teatrų ir nacionalinių koncertinių įstaigų", pagal kurį LNF suteiktas nacionalinės koncertinės įstaigos statusas, o LR Kultūros ministerija įpareigota parengti naują įstatų redakciją. Pasak direktoriaus, savarankiškų LNF skyrių nuostatai buvo keičiami pagal naujuosius LNF nuostatus, kuriuos Vyriausybė patvirtino 1999 09 20 d.
LR Seimo internetiniame puslapyje (www.lrs.lt) nurodomame LR Teisės aktų sąvade nei vieno šių LR Vyriausybės nutarimų surasti nepavyko.
Gen. direktoriaus nurodytuose LR Civilinio kodekso 31 str. bei LR Vyriausybės 1996 02 07 d. nutarime Nr. 227 "Dėl kultūros įstaigų ir organizacijų, išlaikomų iš Lietuvos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų bendrųjų nuostatų patvirtinimo" (3 p., 6 p., 31.2 p.) teigiama tik tiek, jog kultūros įstaiga, turinti juridinį statusą, gali steigti filialus ir atstovybes, turinčius savo buveinę, einamąją sąskaitą, nustatyti jų teises ir pareigas, tačiau nenurodo, jog pastarieji negali turėti juridinių teisių.

Biudžetas sumažintas trigubai

KF direktoriaus Alfonso Vildžiūno nuomone, iš Klaipėdos filharmonijos atimtos juridinės teisės dėl to, kad filialas negalėtų skųstis, kai jam bus mažinamas biudžetinis finansavimas.
O sumažintas jis buvo nuo 230,3 tūkst. Lt 1998 m. iki 69 tūkst. Lt 2001-aisiais. LNF gen. direktorius E. Mikšys nurodo šiek tiek kitokius Klaipėdos filharmonijos finansavimo skaičius: 1998 m. - 225.3 tūkst. Lt, 1999 m. - 158.2 tūkst. Lt, 2000 m. - 76.0 tūkst. Lt, 2001 m. - 72.0 tūkst. Lt. Pagrindine valstybinės dotacijos Klaipėdos filharmonijai sumažinimo priežastis, anot LNF gen. direktoriaus, - viešbučio Palangoje perdavimas Valstybės turto fondui 2000 m. ir dėl to sumažėjusios darbo apmokėjimo ir pastatų išlaikymo išlaidos. Tačiau iš pateiktų skaičių matyti, kad KF finansavimas sumažintas dar 1999 m.
Beje, reikėtų pridurti, jog pastaruoju metu KF skiriama valstybės dotacijų dalis yra 0,5 % viso Lietuvos nacionalinės filharmonijos biudžeto, kuris anot gen. direktoriaus E. Mikšio, per 1998 - 2001 m. laikotarpį sumažintas apie 1 mln. litų.
"Lietuvos nacionalinė filharmonija yra iš dalies valstybės biudžeto lėšomis išlaikoma. Skiriama dotacija nėra pakankama, todėl pirmiausiai biudžetinės lėšos skiriamos etatinių meno kolektyvų programoms vykdyti. Kviestinių atlikėjų programos vykdomos iš veiklos pajamų - iš bilietų pardavimo, rėmėjų, reklamos pajamų. Klaipėdos skyrius neišlaiko meno kolektyvo ir todėl kviestinių atlikėjų programas privalo vykdyti iš savo veiklos pajamų. Tačiau dėl veiklos trūkumų (mažo koncertų bei jų klausytojų skaičiaus ir dėl to mažų koncertinių pajamų, rėmėjų nebuvimo, didelių koncertinių išlaidų (ypač honorarų mokėjimo) Klaipėdos skyrius dirba nuostolingai, kurių nuostolius esame priversti dengti iš savo koncertinių pajamų, atsisakydami kai kurių programų vykdymo", - pasakojo apie LNF vykdomą finansinę politiką E. Mikšys.
"Iš KF skiriamų 69 tūkst. Lt. - 50 tūkst. Lt tenka vien tik darbo užmokesčiui už pusę metų 4 likusiems (direktoriui, buhalterei, ūkvedžiui-vairuotojui, valytojai) iš dar 1991 buvusių 19 darbuotojų. Ar antrą pusę metų mes turime dirbti už dyką? Už ką organizuoti koncertus?", - klausė KF direktorius A. Vildžiūnas. Į KF pateiktus projektus, pasak Klaipėdos filharmonijos direktoriaus, dėmesys nekreipiamas, neskiriami pinigai ir koncertų organizavimui uostamiestyje, ryškiai sumažėjo LNF į pajūrį siunčiamų koncertų skaičius: 1998 m. - 38 koncertai, 2001 m. - 11 , 2002 - 3 koncertai. Klaipėdos skyriaus iniciatyva 2001 m. uostamiestyje įvyko 81 koncertas. Pasiteiravus, iš kokių lėšų Klaipėdos filharmonija organizavo tiek daug koncertų iš Klaipėdos universiteto nuomojamoje salėje, jos direktorius Alfonsas Vildžiūnas atsakė, jog koncertai buvo organizuojami iš užsidirbtų pinigų ir pridūrė, kad vien Palangos vasaros koncertų salės grynas pelnas 2001 m. sudarė 42.4 tūks. Lt, taip pat iš Klaipėdos savivaldybės skirtų pinigų programoms, rėmėjų.

Patikrinimas?

2001 09 20 d. Klaipėdos filharmonijos direktorius kreipėsi į kultūros ministrę Romą Dovydėnienę, pareikšdamas, jog LNF nėra suinteruosuota Klaipėdos filharmonijos buvimu ir prašydamas leisti dirbti savarankiškai kaip pajūrio koncertinei organizacijai, nepavaldžiai LNF.
Netrukus po šio kreipimosi, 2001 m. gruodžio 1 d. Klaipėdos filharmonijos darbuotojų atlyginimų apskaita perkelta į LNF Finansų ir apskaitos skyrių Vilniuje.
Gruodžio 5-7 d. KF apsilankė LNF Ekonomikos skyriaus viršininkė D. Rimonytė ir Finansų apskaitos skyriaus viršininkė V. Baranauskienė. Pasak A. Vildžiūno į KF viešnios atvyko atlikti vidinį auditą be oficialaus LNF generalinio direktoriaus įsakymo dėl patikrinimo. Nors LNF gen. direktoriaus teigimu toks įsakymas Nr. 151 KK buvo pasirašytas 2001 12 03 d.
2002 m. sausio 14 d. KF faksu gavo 2002 01 07 LNF juristo V. Beperšč pasirašytą dokumentą be jokių priedų "Ataskaita dėl atlikto Klaipėdos skyriuje patikrinimo" (3 psl.) su nuorodomis į V. Baranauskienės bei D. Rimonytės pasirašytą ataskaitą su priedais, pasiekusią KF tik sausio 25 d.
Ataskaitose užfiksuota Klaipėdos filharmonijos padarytų 13 LR įstatymų pažeidimų, LNF administracijos darbo reglamento pažeidimas, konstatuojama Klaipėdos skyriaus administracijos veiklos Lietuvos nacionalinei filharmonijai padaryta žala, nurodoma, kad už tokius pažeidimus gali būti taikoma drausminė, administracinė bei baudžiamoji atsakomybė.
Tačiau po KF direktoriaus A. Vildžiūno pasirašyto paaiškinimo (7 psl.) Lietuvos nacionalinės filharmonijos gen. direktoriui E. Mikšiui nei viena bauda KF administracijai nebuvo skirta.
Ar tai reiškia, kad LNF gen. direktorius sutiko su paaiškinime pateiktomis A. Vildžiūno išvadomis, jog "Lietuvos nacionalinei filharmonijai žala nepadaryta, autoriniai atlyginimai išmokėti teisėtai, Klaipėdos filharmonija neapmokėtų sąskaitų neturi, vasaros salė nuomojama pelningai"?
LNF gen. direktorius E. Mikšys į šį klausimą atsakė taip: "Kadangi Klaipėdos skyriaus administracijos darbuotojų tyčinės kaltės nustatyta nebuvo, taip pat nebuvo nustatyta turto ar pinigų pasisavinimo už pažeidimus, galėjome skirti tik drausminę nuobaudą, kuri nebuvo paskirta, nes baigėsi drausminės nuobaudos skyrimo terminai. LNF taryba apsvarsčiusi Klaipėdos skyriaus veiklos pobūdį ir jos rezultatus pasiūlė LNF vadovybei reorganizuoti Klaipėdos skyrių. Nubausti nebuvo dar ir dėl to, kad aš nemaniau, jog nuobaudomis galima išspręsti Klaipėdos skyriaus veiklos problemas. Tai yra problemos iš esmės, kurias reikia spręsti komplekse, gerinant koncertine veiklą Klaipėdoje ir Klaipėdos apskrityje."

Feodaliniai santykiai

Praėjus 11 dienų po patikrinimo KF pasiekė dar vienas raštas, pagal kurį LNF gen. direktorius E. Mikšys įpareigojo filialo vadovą "1. visus savo įsakymus ir netipines sutartis derinti su LNF juristu, 2. autorines ir kitas sutartis, viršijančias 500 Lt, pasirašyti ir vykdyti, gavus LNF gen. direktoriaus ar jo pavaduotojo raštišką sutikimą, 3. per savaitę pateikti galiojančių skyriaus direktorių įsakymų kopijas pateikti filharmonijos vidaus auditoriui, 4. įsakymų ir sutarčių projektus derinimui siųsti faksu arba elektroniniu paštu į filharmonijos sekretoriatą". Analogiškas įsakymas pasiekė ir Šiaulių filharmoniją. "Mes gyvename feodalinėje valstybėje, kurioje viskas valdoma iš centro. Kaip anksčiau ateidavo įsakymai iš Maskvos, taip dabar iš Vilniaus. Man atrodo tai nenormalus požiūris į periferiją. Juolab, kad yra Vyriausybės paruošti kultūros politikos nuostatai ir regionų kultūros plėtros programos projektas. Jame daug kalbama apie profesionalaus meno, taip pat ir muzikos sklaidą regionuose. Kam ruošiami tokie popieriai, jei valstybinė institucija LNF, kuri turi atlikti tą funkciją, užsiima visai priešinga veikla", - sakė "Vakarų ekspresui" A. Vildžiūnas.

(Bus daugiau)