Audronius Ažubalis tikėtųsi Austrijos atsiprašymo

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis tikėtųsi Austrijos atsiprašymo dėl įtariamojo Sausio 13-osios įvykiuose Michailo Golovatovo paleidimo, jeigu teisininkų grupė nepateiks įtikinamų paaiškinimų, kodėl jis nebuvo perduotas Lietuvai.

"Jeigu bus (dvišalės darbo grupės - ELTA) išvados, kokios aš įsivaizduoju turėtų būti, po to turėtų eiti atsiprašymas. (...) Natūralu, jeigu žmogus suklysta, tai jis atsiprašo. Tai yra taip paprasta suvokti. Ir aš manau, kad tų austrų politikų teiginiai dar neprasidėjus darbo grupės veiklai, kad jie jau nusprendė neatsiprašyti, skamba keistai, tarsi jie būtų iš anksto užsiprogramavę viena kryptimi žiūrėti", - sakė A. Ažubalis trečiadienį interviu "Lietuvos radijui".

Kaip protesto ženklas konsultacijoms į Lietuvą neribotam laikui buvo atšauktas Lietuvos ambasadorius Austrijoje Giedrius Puodžiūnas. Lietuvos diplomatijos vadovo įsitikinimu, austrai šį žingsnį suprato kaip signalą.

"Iš savo kolegos iš Austrijos liepos 18 dieną Bendrųjų reikalų taryboje sulaukiau priekaišto, kodėl Lietuva taip stipriai reagavo atšaukdama konsultacijoms", - tą iliustruojantį pavyzdį pateikė A. Ažubalis.

Kada grįš reziduoti ambasadorius G. Puodžiūnas, pasak užsienio reikalų ministro, priklausys nuo dvišalės teisininkų grupės veiklos sėkmės ir Austrijos geranoriškumo bendradarbiauti šiuo klausimu.

Tuo tarpu ši istorija atgarsio susilaukė jau ir kitapus Atlanto. "Ne be mūsų diplomatų pastangų vakar (antradienį - ELTA) JAV Atstovų Rūmuose Eurazijos pakomitetis rengė klausymus dėl demokratijos ir laisvių padėties Rytų Europoje, buvo iškeltas ir Sausio 13-osios nusikaltimų klausimas, ir tai, kaip Rusija bendradarbiauja su Lietuva šiuo klausimu tiriant, buvo įvardinta kaip nepagarba žmogaus teisėms", - sakė A. Ažubalis, pažymėdamas, kad šiame kontekste buvo paminėta ir M. Golovatovo istorija.

ELTA primena, kad šių metų liepos 14-ąją pagal 2010 m. spalio 18 d. Lietuvoje išduotą Europos arešto orderį Vienos oro uoste buvo sulaikytas KGB specialiosios paskirties būrio "Alfa" vadas, Rusijos pilietis M. Golovatovas.

Lietuvoje atliekamo ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad 1991 m. sausio 11, 12 ir 13 dienomis KGB ginkluotas specialiosios paskirties būrys "Alfa" puolė Lietuvos valstybinę įmonę "Spauda", Lietuvos radijo ir televizijos komitetą, Lietuvos radijo ir televizijos centrą - Televizijos bokštą. Žuvo 14 žmonių, daugiau nei 600 buvo sužeisti.

Nors per 24 valandas Austrijos teisingumo ministerijai buvo nusiųsta visa prašoma informacija, liepos 15-ąją M. Golovatovas buvo paleistas.

Toks Vienos poelgis sukėlė pasipiktinimą ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Estijoje. Lietuvos ir Latvijos diplomatinės tarnybos reagavo notomis. Lietuvai politinį palaikymą yra išreiškusi ir šiuo metu Europos Sąjungai pirmininkaujanti Lenkija.