Audronė Pitrėnienė: mane plaka už tai, kad keliu atlyginimus

Ji teigia sutinkanti, kad švietimo tinklas veikia neefektyviai, tačiau ji negalinti uždaryti netgi tokios mokyklos, kurioje yra 13 mokinių ir 17 darbuotojų.

Apie pedagogų streiką ir jų keliamus reikalavimus – pokalbis su ministre Audrone Pitrėniene ir Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininku Audriumi Jurgelevičiumi.

Pone Jurgelevičiau, kiek mokyklų streikavo?

Tikslių skaičių pasakyti negaliu, bet, mūsų skaičiavimais, streikavo apie 350 bendrojo lavinimo mokyklų, darželių, neformaliojo ugdymo įstaigų ir apie 10 tūkstančių pedagogų.

A. Pitrėnienė: Mūsų skaičiai mažesni. Streikavo apie 300 švietimo įstaigų iš 2300 šalyje esančių.

Pone Jurgelevičiau, profesinės sąjungos reikalauja kelti mokytojų atlyginimus. Kitų metų biudžete švietimui papildomai ketinama skirti per 10 milijonų eurų, ir tai yra tam tikras kompromisas, tačiau streikas vistiek vyko. Kodėl?

Mes nevertiname to kaip kompromiso, nes iki paskutinio momento vyriausybė ir Švietimo ir mokslo ministerija teigė, kad atlyginimų didinimui lėšų nėra. Kai paaiškėjo, kad streikas vis tiek bus ir jame dalyvaus šešios profesinės sąjungos, tada buvo rasta 10 milijonų. Darome išvadą, kad tie pinigai buvo saugomi arba „juodai dienai“, arba iš kažkur paimti, siekiant užgniaužti mokytojų streiką. Tai rodo, kad pinigų mokytojams tikrai yra, tačiau juos reikia teisingai paskirstyti. Ir premjeras, ir dabartinė ministrė, ir buvęs ministras sutinka, kad ne visi švietimui skirti pinigai naudojami efektyviai.

Akivaizdu, kad pinigai naudojami neefektyviai. Ponia Pitrėniene, ar papildomos lėšos švietimui buvo Jūsų ir vyriausybės reveransas iš baimės, kad nevyktų streikas? Nors, žvelgiant į pačią švietimo sistemą, atrodo, kad tai yra vandens pylimas į kiaurą rėtį, nes problema vistiek nebus išspręsta?

Kad įvykdytume visus profesinių sąjungų keliamus reikalavimus, papildomai reikia 102 milijonų eurų – tai yra dar dešimtadalio, kiek skirta kitiems metams. Nei Pitrėnienė, nei ministerija tokių pinigų neturi, tai turėtų būti visų partijų susitarimas ir vyriausybės sprendimas iš kažko paimti ir atiduoti švietimui. Mes papildomai gavome 11,4 milijono eurų, iš jų 9 milijonai skirti atlyginimams didinti, likusi dalis – klasės krepšeliui, kurį įvedame nuo sausio 1 dienos. Aš kreipiausi į politinę tarybą, pristačiau visus skaičiavimus, reikalavimus ir prašiau papildomai skirti kuo daugiau pinigų. Buvo sutarta dėl 11,4 milijonų.

Bet ar problema slypi tik čia? Reikėtų kalbėti ir apie mokytojo profesiją, jos prestižą, kitus dalykus?

Problemų tikrai daug. Tai pastebėjo ir Lietuvoje lankęsis Europos Sąjungos profesinių sąjungų vadovas. Jo teigimu, Lietuvoje yra neefektyvus švietimo tinklas.

Pone Jurgelevičiau, sutinkate, kad švietimo tinklas yra neefektyvus?

Švietimo tinklas yra tobulintinas, nors jis tobulinamas jau 10 metų. Tačiau ES profesinių sąjungų vadovas Martinas Riomeris kalbėjo ir apie kitus dalykus – apie netinkamą švietimo vadybą ir infrastruktūrą. Pateiksiu pavyzdį. Prie ministerijos yra įsteigtos net trys įstaigos, kurios rūpinasi vadovėlių reikalais. Tai įrodymas, kad lėšos švietimui naudojamo neefektyviai. Kitas pavyzdys: mokinio krepšelio metodika numato, kad administravimui yra skiriama 14 procentų , tačiau realiai administravimui yra skiriama 20, o kai kuriose mokyklose net 30 procentų krepšelio. Tai pinigai, kurie nepasiekia mokytojų ir mokinių.

Koks šiuo metu vidutinis bendrojo lavinimo mokyklos mokytojo atlyginimas?

A. Pitrėnienė: Apie 500 eurų po mokesčių. Bet yra ir tokių pedagogų, kurie uždirba ir 850 eurų „į rankas“.

Daugelis ekspertų sako, kad Lietuvoje mokytojų skaičius tūkstančiui mokinių yra du kartus didesnis nei Vokietijoje. Ar čia nėra didelių rezervų tiems patiems mokytojams?

A. Jurgelevičius: Mokytojų skaičiaus skaičiavimo metodika taip pat kelia didelių abejonių. Grįžtant prie streiko reikalavimų, prašėme skirti daugiau lėšų pensinio amžiaus mokytojams, kad jie galėtų oriai išeiti iš mokyklos.

Ką turite omenyje tai sakydamas? Siekiate padidinti išmokas pensinio amžiaus mokytojams?

Prašome numatyti tokias išmokas, kokias numato Darbo kodeksas, – minimaliai 6 mėnesių išeitines kompensacijas. Tačiau švietimo ir mokslo ministerija nesugebėjo surasti 300 tūkstančių eurų, kad ši programa apimtų ne tik bendrojo lavinimo, bet ir ikimokyklinio bei neformaliojo ugdymo švietimo įstaigas. Nors problema yra žinoma, ministerija nenori ieškoti išeičių.

A. Pitrėnienė: Nekalbėkite netiesos. Išeitinių kompensacijų fondas nuo 170 tūkstančių eurų padidėjo iki 3,2 milijonų eurų. Nejaugi tie neskirti 300 tūkstančių eurų jau yra pražūtis? Kai kurios savivaldybės net nepasinaudojo šio fondo suteiktomis galimybėmis. Šiuo metu yra apie 3,5 tūkstančio mokytojų, kurie yra 60 metų amžiaus ir vyresni. Apie 700 pedagogų yra vyresni nei 65 metų.

Jeigu tokios priemonės paskatintų pensinio amžiaus mokytojus nebedirbti, mokytojų skaičius natūraliai mažėtų, liktų daugiau pinigų mokinio krepšelyje, kitiems mokytojams augtų krūviai, didėtų atlyginimas. Tai irgi sprendimas?

Taip, tai vienas sprendimų. Padarėme ir kitų pakeitimų. Pavyzdžiui, nuo šių metų rugsėjo mokyklų vadovų turėtas 5 valandas atidavėme mokytojams. Mokyklų vadovai nenukentėjo, jų atlyginimas liko toks pats, o mums tai kainavo apie 7 milijonus eurų. Liūdna, kad kai kurios savivaldybės ir toliau leido mokyklų vadovams turėti pamokas.

Vyriausybės programoje yra parašyta: „Saugoti mažas mokyklas“. Kodėl tai yra prioritetas?

Regione mokykla yra vertybė. Kokia maža ji būtų, ji gyvenvietėje yra ir švietimo, ir kultūros centras, ir darbdavys.

A. Jurgelevičius: Tokioje politikoje yra ir dviveidiškumo. Žadama išlaikyti mažas mokyklas, tačiau nesudaromos sąlygos joms tinkamai funkcionuoti. Joms ir visoms kitoms mokykloms turi būti užtikrinamas finansavimas 100 procentų, tai mūsų kategoriškas reikalavimas.

A. Pitrėnienė: Šį rudenį netikėtai atradome mokyklą, kurioje yra 13 mokinių ir 17 darbuotojų.

Ponia Pitrėniene, ar Jūs nemanote, kad tokias mokyklas reikia kuo greičiau uždaryti? Juk tuos vaikus galima vežioti taksi į kitas mokyklas ir bus daug pigiau?

Tačiau 17 žmonių neteks darbo. Aš negaliu uždaryti mokyklos. Beveik 30 metų dirbau mokykloje, buvau mokyklos vadovė ir man nekyla ranka. Jei yra sprendimas saugoti mažas mokyklas, mes jas ir saugome.

Tačiau dabar Jūs esate ministrė ir atstovaujate ne tik mokyklas, bet ir mokesčių mokėtojus, kurių pinigai naudojami neefektyviai.

Sprendimą turi priimti ne vienas ministras, o visos valdžioje esančios politinės partijos. Aš negaliu savo iniciatyva imti uždarinėti mokyklų.

Net ir suprasdama, kad uždarius kas ketvirtą mokyklą ir tuos pinigus paskirsčius kitoms mokykloms, padidėtų mokytojų atlyginimai, pagerėtų mokslo kokybė?

Tai yra politinis sprendimas.

Susidaro įspūdis, kad visi yra susitaikę, jog problema iš esmės yra nesprendžiama ir atidedama. Ką apie tai manote?

Nuo 2009 metų atlyginimai mokytojams nebuvo keliami. O dabar mane plaka už tai, kad darželio auklėtojams keliu atlyginimą 7 procentais, jauniems, pradedantiems mokytojams 5 procentais, kitiems pedagogams – 3 procentais. Jei aš to nusipelniau, kantriai kenčiu.