Atimtų vaikų nėra kur dėti

Prasidėjus vajui dėl visų rūšių smurto prieš vaikus, Policijos departamento suvestinės pailgėjo mažiausiai dukart. Tvarkos saugotojams, aišku, darbo padaugėjo, tačiau policija prie to pripratusi. Tas pats buvo nutikę priėmus įstatymą dėl smurto artimoje aplinkoje.

Uniformuotiems pareigūnams įprasta: gavę pranešimą nuvyko į namus, rado neblaivų smurtautoją ir išsivežė nakvoti į areštinę (iki kito karto). O vaikai paliekami antrai pusei, jeigu, žinoma, ši blaivi. Jeigu įkaušę abu tėvai, tada kartu atvykusiems Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojams atžalas nuo gimdytojų telieka atskirti.

Kas daroma tokiais atvejais, puikiausiai liudija policijos suvestinės.

„Vasario 18 d. Kelmės r. Mosteikių k. namuose neblaivus (2,48 prom. alkoholio) vyras (gim. 1973 m.) nepilnamečių vaikų akivaizdoje ginčo metu vieną kartą kumščiu sudavė uošvei (gim. 1953 m.) į veidą. Įtariamasis uždarytas į areštinę. Septyni vaikai perduoti kaimynei.“

Arba: „Vasario 25 d. 22 val. Alytuje, Vilties g., atvykus į iškvietimą dėl garsiai grojančios muzikos bute rasta neblaivi moteris (gim. 1977 m.), jai nustatyti girtumo nepavyko (nesugebėjo įpūsti). Šeimininkės mažamečiai vaikai (gim. 2007 ir 2009 m.) perduoti tetai (gim. 1989 m.).“

Gerai, jeigu yra seneliai ar geros tetos, sutinkantys priglausti mažylius. O jeigu jų nėra? Jeigu artimieji toli, šalia nėra „blaivios moters“, o vaiko palikti šeimoje negalima? Štai tada tenka spręsti galvosūkius.

Panevėžyje - įtempta padėtis

Panevėžio savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovė Audronė Grainienė atvira: jeigu prireiktų tučtuojau paimti vaiką iš girtų tėvų, ji sako neįsivaizduojanti, kur jį tektų įkurdinti.

Anot jos, tokius vaikus turėtų priglobti Panevėžio socialinių paslaugų centras. Vedėja sako jau nebeišmananti, ką jai centras atsakys, kai jau šiandien aišku, kad reikės apgyvendinti dėl nepriežiūros iš vienos šeimos paimtus tris paauglius. Įstaiga nebeturi vietų.

„Tų vaikų globa buvo planuota, tuo klausimu buvo seniai tartasi su savivaldybe. Kodėl Panevėžio mieste nėra pasirinktų globėjų, tai klausimas Michailovui (Viktoras Michailovas - miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas - red. past.). Aš atlieku savo funkcijas, aš paimu vaikus iš netinkamos aplinkos. Jeigu savivaldybėje nėra tokios politikos, kokios reikėtų, niekuo negaliu padėti, nors kreipiausi ne vieną kartą. Yra atsakingi žmonės ir turi atsakyti“, - sunkiai tvardydamasi esamą padėtį aiškina A.Grainienė.

Panevėžyje bėda ta, kad miestas niekada neturėjo įstaigos, kurioje būtų apgyvendinami vaikai nustačius jiems nuolatinę globą. Miesto valdžiai būdavo patogu išmėtyti vaikus po visos šalies globos namus. Valdantieji nusiplovė rankas prieš keletą metų, kai buvo galimybė iš ministerijos perimti A.Bandzos kūdikių ir vaikų globos namus. Todėl dabar miestas liko prie suskilusios geldos.

Kiekybė ar kokybė?

Visi pirštais rodo į Socialinių paslaugų centrą. Jo vadovė Lina Kazokienė sutinka, kad centras negali nepriimti vaikų. Bet ji bando įtikinėti, kad tokiomis sąlygomis kenčia jų gyvenimo kokybė. Mat įstaigoje yra viso labo 14 vietų, o šiandien gyvena 16 vaikų. Pagal pirminį sumanymą buvo numatyta, kad centras teiks tik laikinąją globą vaikams, tačiau šiandien čia glaudžiasi tie, kuriems teikiama laikinoji globa, ir tie, kuriems tvarkomi dokumentai nuolatinei globai. Tai reiškia, kad jie čia gyvens tol, kol sukaks aštuoniolika.

„Blogai, kad čia vienoje krūvoje turi gyventi ir mažiukai, ir dideli, - galimus pavojus vardija L.Kazokienė. - Interesai visiškai skirtingi, didesnieji draugai nekokį pavyzdį rodo. Kyla sunkumų ir darbuotojams, nes kartais situaciją būna sunku suvaldyti. Mes negalime nepriimti atvežtų vaikų, nes jiems nėra kur dėtis. Mes galime juos paguldyti, galime duoti valgyti, galime į ugdymo įstaigą palydėti, bet erdvės ir psichologinio saugumo, koks turėtų būti užtikrintas tam vaikui, šiandien suteikti negalime.“

L.Kazokienė skambina visais pavojaus varpais, nes jaučia, kad tokių vaikų, kuriuos reikės apsaugoti nuo smurto, tik daugės. Tik, atrodo, tų varpų garsas savivaldybės nepasiekia.

Rodo vieni į kitus

Miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Viktoras Michailovas ramiai aiškina: yra Socialinių paslaugų centras, kuris ir turi priimti iš tėvų paimtą vaiką.

Suabejojus, kad perpildytame centre vaikams kokybiško gyvenimo nebus, V.Michailovas atsakė: „O ką daryti, jeigu kitų įstaigų savivaldybėje nėra.“

Pasak jo, į kitų rajonų globos namus taikytis nėra prasmės, nes esą ten lygiai tokia pat situacija - kiekvienas rajonas rūpinasi savo vaikais.

V.Michailovas beda pirštu į ministerijos valdomus Panevėžyje esančius A.Bandzos kūdikių ir vaikų globos namus, kurie galėtų priimti vaikus. Tačiau ten esą dirbtinai sumažintos vietų kvotos, todėl į juos galima patekti tik gavus ministerijos siuntimą. O siuntimų ministerija neduoda, nes tai prieštarautų institucinės vaikų globos pertvarkos politikai.

Kaip sekasi tiems, kurie uždarė vaikų namus?

„Neturime kur dėti tų vaikų“, - nebando švelninti padėties ir Marijampolės vicemerė Irena Lunskienė. Gerai, sako, bent tiek, kad tų vaikų nereikia iš tėvų kasdien atiminėti dešimtimis. Nors savivaldybė jau yra pasiruošusi keletą globėjų, yra Sasnavos bendruomeniniai namai „Židinys“, vicemerė pripažįsta, kad 2015 m. uždarant vaikų globos namus „Putinas“ buvo aiškiai paskubėta.

„Pas mus juk taip yra. Pirma ateina sprendimas, o paskui ieškoma būdų, kaip padarysime“, - į valdžios daržą akmenį meta I.Lunskienė.

Vaikų globos namai buvo uždaryti ir Pabradėje. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktorius Andrius Šarėjus neabejoja: jeigu nebūtų vaikų globos namų Švenčionėlių socialinių paslaugų centre, rajonas dėl vaikų apgyvendinimo turėtų rimtų bėdų.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“