"Atika" naujoviškai dainuoja poeziją.

Klaipėdiečių grupė "Atika" užėmė trečiąją vietą vieninteliame Lietuvoje tradiciniame dainuojamosios poezijos konkurse "Šaltinis 2002", lapkričio 9 d. jau devintąjį kartą vykusiame Raseiniuose.
Dainuojamosios poezijos šventė Raseiniuose - vienintelis tradicinis tokio žanro muzikos renginys Lietuvoje. Jame dalyvauja dainuojamosios poezijos atlikėjai iš visos šalies, jame sužimba naujos muzikos žvaigždės, atsiskleidžia dabartinis dainuojamosios poezijos lygis, tendencijos, naujovės. Apie tai kalbamės su grupės "Atika" lyderiu Dariumi Žvirbliu.

- Dainuojamoji poezija, kaip įvairių vakarėlių pramoga pastaruoju metu atrodo primirštas žanras Lietuvoje. Net aktyviausių jos propaguotojų studentų dainas su gitaromis bendrabučiuose pakeitė lietuviška ar rusiška popmuzika. Kas dalyvavo "Šaltinyje 2002"?

- Į dainuojamosios poezijos šventę-konkursą Raseiniuose atvyko 25 grupės ir pavieniai atlikėjai iš visų Lietuvos kampelių ir užkampėlių. Visus juos į konkursą atrinko tų vietovių Savivaldybių Kultūros skyriai. Jauniausia atlikėja buvo 16 metų, vyriausieji - per 40.
Taigi turėjome progos išgirsti įvairiausių dainuojamosios poezijos atlikimo stilių nuo tradicio dainavimo pritariant gitara iki sunkiojo roko maniera atliekamos poezijos. Mums patiko eksperimentuojanti grupė iš Tauragės, gana profesionaliai dainuojantys bardai iš Akmenės, sužavėjo II vietą užėmusios, perspektyvios raseiniškės vokalas. Įdomiai skambėjo vieno kauniečio atliekamos į lietuvų kalbą išverstos Visockio, Okudžavos dainos.
Tačiau, apibendrinus visumą, tenka pripažinti, kad lietuvių dainuojamoji poezija gana griežtai laikosi tradicijų ir stovi vietoje. Dominuoja tie patys lietuvių autoriai: M. Martinaitis, S. Geda, J. Erlickas. Pasigedome naujų, orginalių tekstų.

- Kokie vertinimo kriterijai tokiame konkurse?

- Sunku pasakyti. Supratome tik viena, kad sulaužėme tradiciją, jog pirmąjį kartą šioje šventėje dalyvaujantys atlikėjai negali pelnyti prizinės vietos. Man atrodo I vieta buvo skirta šiauliškiams, jau vien todėl, kad jie į "Šaltinį" atvyksta 8 metus iš eilės.
Iš tiesų, šiame konkurse pasijutome šiek tiek autsaideriai. "Atikos" muzika nelabai patenka į dainuojamosios poezijos žanrą. Todėl konkurse aš (vokalas, akustinė gitara), Audrutė Žilakauskienė (violončelė) ir Raselė Užkurnytė (pianinas, akordeonas) pristatėme akustinius dainų "Caro nebuvo" ir "Aleliuja, arba Froido repas" variantus. Dainuojamosios poezijos tradicijas labai besistengianti išsaugoti komisija, kurią sudarė daugiausia vietiniai Kultūros skyriaus žmonės ir vienas svečias iš renginį remiančios Kultūros ministerijos, skyrė mums III vietą už naujoviškumą.

- Koks, tavo nuomone, šio konkurso lygis?

- Gana aukštas organizacine prasme. Viskas vyko labai sklandžiai, organizatoriai pasirūpino labai gera įgarsinimo technika. Buvo labai malonu, kad po konkurso buvo surengtas vakarėlis, kuriame visi konkurse dalyvavusieji turėjo galimybę susipažinti artimiau. Jame užsimezgė daug įdomių pažinčių, kurių dėka, manau, pavyks labai praplėsti "Atikos" koncertų geografiją.