Artūras Zuokas prokurorams skundžia Ingridą Šimonytę ir Andrių Kubilių

Kaip nurodoma savivaldybės pranešime, 2011 m. įsigaliojusiais Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimais, kuriuos inicijavo ir parengė Finansų ministerija ir kuriuos Seimui pateikė Vyriausybė, buvo padaryta didėlė žala savivaldybių biudžetams, iš jų didžiausią žalą patyrė Vilniaus miesto savivaldybė. 2012 m. planas neįvykdytas 32,7 proc., t. y. negauta 36,2 mln. litų, iš kurių 18 mln. litų dėl šio įstatymo pakeitimų.

Anot savivaldybės, Valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. spalio 14 d. rašte nurodoma, jog "išanalizavus deklaruoti mokesčio pokytį, nustatyta, kad didžiausią nekilnojamojo turto mokesčio sumažėjimą deklaruoja lizingo bendrovės. Pagrindinė tai lėmusi priežastis būtų nuo 2011 m. pasikeitusios Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo nuostatos".

"Nepaprastu skubėjimu bei didele teikiamų pakeitimų gausa visuomenei ir Seimo nariams buvo trukdoma objektyviai ir kritiškai įvertinti teikiamo įstatymo projekto nuostatas. Vyriausybė 2010 m. spalio 14 d. posėdyje pritarė 28 įstatymų pataisų projektams, tarp kurių buvo 2011 metų valstybės biudžeto projektas ir dar 8 mokestinių įstatymų pataisų projektai (įskaitant Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisų projektą). Seimo kanceliarijos Teisės departamentas dieną iki įstatymo projekto pateikimo Seimo posėdyje, t. y. 2010 m. spalio 18 d. nurodė, jog savo išvadą pateiks Seimo statuto nustatytais terminais. 2010 m. spalio 19 d. Seimo plenariniame posėdyje buvo pritarta minėto įstatymo projekto pateikimui, nesulaukus Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2010 m. spalio 21 d. išvadoje buvo pateikta daug pastabų dėl siūlomo teisinio reguliavimo ydingumo, neatitikimo asmenų lygiateisiškumui ir sąžiningai konkurencijai", - nurodo savivaldybė.

Esą Specialiųjų tyrimų tarnyba savo išvadoje taip pat paneigė projekto rengėjų teiginius ir sukritikavo projekte pasiūlytas įstatymo nuostatas, kurios sudaro prielaidas korupcijai.

Savivaldybės teigimu, pasinaudodami įstatymo pakeitimais ir sudėtinga mokesčio mokėjimo kontrole asmenys ėmė vengti mokesčio mokėjimo, kai jie nekilnojamąjį turtą faktiškai naudoja (nepateikdami mokesčio deklaracijos), tačiau vengia įforminti naujos statybos ar rekonstrukcijos baigtumą. Vilniaus miesto savivaldybėje 2013 m. vasario-balandžio mėn. vykusių patikrinimo metu nustatyta, jog iš 314 nebaigtos statybos negyvenamosios paskirties pastatų yra naudojami net 197 pastatai (62,7 proc.).

Vilniaus meras A. Zuokas prašo prokuratūros pradėti ikiteisminį tyrimą ir įvertinti pareigūnų atsakomybę. Esą I. Šimonytė ir A. Kubilius puikiai žinojo, jog tokie sprendimai pakenks savivaldybių biudžetams, o ypač Vilniaus miesto savivaldybės finansinei situacijai.