Ar bus įteisinta Klaipėdos krašto vėliava?

Sausio 15-ajai

Pernai Klaipėdoje paskelbus pilietiškiausių klaipėdiečių akciją, viena pirmųjų buvo įvardyta Jefimo Vytovtovo pavardė. Žinantiems jo darbus žmonėms įspūdį daro tai, kad jaunuolis savo lėšomis siuva Klaipėdos ir Klaipėdos krašto vėliavas bei jas kabina ant pastatų, kurie, jo nuomone, tų vėliavų yra verti.

Tačiau šiomis dienomis Jefimas Vytovtovas yra sunerimęs dėl Klaipėdos krašto simbolikos. Kokios to nerimo priežastys? - paklausėme jo.

- Šiuo metu baigiama kurti Lietuvos regionų heraldika, turėsianti pakeisti apskričių simboliką. Kokia heraldika bus pasiūlyta Klaipėdos kraštui? Žemaitijos? Mažosios Lietuvos? - nerimauja Jefimas. - Abiem atvejais tai būtų neteisinga, nes Klaipėda niekada nepriklausė Žemaitijai, tik nuolat gynėsi nuo žemaičių antpuolių. Klaipėdos kraštas taip pat nėra Mažoji Lietuva. Tai yra konkretus teritorinis vienetas, šiaurinė Rytprūsių dalis. Mažoji Lietuva - žymiai didesnis etninis regionas, o jos vėliava tapo tautine lietuvininkų vėliava.

Paradoksalu yra tai, jog švenčiant Klaipėdos krašto dieną - būtent taip Sausio 15-oji yra įvardyta atmintinų dienų įstatyme, - naudojamos dvi tautinės vėliavos: lietuvių ir lietuvininkų trispalvės. Taigi Klaipėdos krašto vėliava šioje šventėje taip ir neranda sau deramos vietos.

Klaipėdietis J. Vytovtovas žada platinti savo heraldinius atradimus ir taip prisidėti prie Lietuvos tūkstantmečio minėjimo

Iki dvidešimtojo amžiaus Klaipėda neturėjo savo vėliavos, bent jau apie tokią nėra žinoma. Tai buvo Rytprūsių dalis. Taigi čia buvo naudojamos Prūsijos karalystės, Rytų Prūsijos provincijos, vėliau ir Vokietijos Reicho vėliavos.

Po Pirmojo pasaulinio karo, 1919 metų Versalio sutartimi, nuo Vokietijos atskyrus kai kurias teritorijas ir suformavus Klaipėdos kraštą, 1920 metų vasario 25 dieną Santarvės šalių - Anglijos, Prancūzijos, Italijos ir Japonijos - ambasadorių konferencija patvirtino Klaipėdos krašto herbą ir vėliavą. Krašto herbu tapo Klaipėdos miesto herbas, o vėliava buvo sukurta panaudojant herbo spalvas ir figūras. 1922 metų pabaigoje buvo ruoštasi kraštui suteikti laisvojo miesto statusą. Krašto simbolika buvo publikuojama to laiko užsienio spaudiniuose, vaizduojama ant suvenyrų kartu su pasaulio valstybių simbolika.

Klaipėdos miesto (kairėje) ir krašto vėliavos Dramos teatro balkone. Miesto vėliava - kvadratinė, vertikalių juostų, su herbu viduryje, krašto - stačiakampė, horizontalių juostų, su herbu viršutiniame kampe

Po krašto prijungimo prie Lietuvos 1923-iaisiais naujoji valdžia, norėdama išlaikyti vokiečių laivus uoste, nedraudė juose kelti krašto vėliavos. Be to, pagal 1924 metų Klaipėdos konvenciją, Klaipėdos kraštas Lietuvos sudėtyje turėjo naudotis plačia autonomija. Tačiau palaipsniui, oficialiai pervadinus ir miestą, ir laivus, krašto vėliavą pakeitė lietuviška trispalvė. Taigi formaliai krašto simbolika galėjo būti naudojama iki nacių okupacijos 1939-aisiais.

Veksilologijos žinovai domisi Klaipėdos krašto vėliava ne mažiau nei filatelistai to laikotarpio mūsų krašto pašto ženklais. Galima sakyti, kad tai yra vieni iš egzotiškiausių to laikotarpio žymių.

Kaip Jūs atkūrėte Klaipėdos krašto vėliavą?

Daug literatūros varčiau, ėjau konsultuotis pas heraldikos specialistus. Pats rimčiausias atvaizdas, kuriuo ir vadovavausi, yra eksponuojamas Pilies muziejaus Princo Karlo poternoje. Ten pat yra saugomi ir devynioliktojo amžiaus pabaigos, ir dvidešimtojo amžiaus pradžios miesto mažasis bei didysis antspaudai. Lygindamas minėtą atvaizdą su originaliais antspaudais, padariau išvadą, jog figūros į vėliavą buvo perkeltos iš mažojo, o į krašto herbą - iš didžiojo antspaudo.

Dar esu sukūręs vėliavos antgalį, kurį siūlyčiau naudoti tiek miesto paprastosioms, tiek krašto vėliavoms. Ji sukūriau pagal piešinius ant senųjų miesto riboženklių bei pagal keltininko namelio flagštoko antgalį. Kadangi tai yra paprastoji (ne puošnioji, siuvinėta) vėliava, toks antgalis negali būti jos privalomuoju elementu. Tai yra tik dekoro elementas, kaip ir antgaliai su Gediminaičių stulpais ar dvigubu kryžiumi, naudojami su Lietuvos valstybės vėliava.

Teko girdėti, kad dėl Klaipėdos krašto vėliavos kabinimo turėjote keblumų...

Paminėdamas šiuolaikinės miesto simbolikos patvirtinimo 15-ąsias metines, atkurtą krašto vėliavą kartu su miesto vėliava Dramos teatro balkone iškėliau 2007 metų liepos pirmąją. Abi vėliavos ten išbuvo beveik mėnesį. Tačiau atėjus Jūros šventei, sulaukiau skambučio iš savivaldybės. Man buvo liepta "nuimti nepatvirtintą ir nereglamentuotą vėliavą". Taigi teko pakeisti ją trispalve.

Tačiau panašią vėliavą naudoja Klaipėdos vokiečių bendruomenė. Prie Simono Dacho namų yra nuolat iškelta vertikali geltonai-raudona vėliava, kurios viduryje yra Klaipėdos herbo figūros raudoname skritulyje, apvestame geltona juosta. Negirdėjau, kad ji būtų kam nors užkliuvusi.

Gaila, bet pas mus kažkodėl susiformavo mitas, kad tai esanti nacių, žodžiu, priešų vėliava. Pažymėtina yra tai, kad ji yra šių dienų miesto vėliavos prototipas. Kurdamas dabartinę miesto simboliką, autorius, nekeisdamas esminių elementų (spalvų eiliškumas ir herbo figūros), sąmoningai stengėsi atskirti šias vėliavas. Krašto vėliava yra stačiakampė, horizontalių juostų, su herbu viršutiniame kampe. Miesto - kvadratinė, vertikalių juostų, su herbu viduryje.

Ką ketinate daryti su savo atradimais?

Iki galo užbaigti krašto simbolikos rekonstrukciją ir pateikti herbo etaloną bei vėliavos projektą Klaipėdos savivaldybės tarybai ir Heraldikos komisijai. Bendradarbiaudamas su Heraldikos komisija žadu platinti Lietuvos valstybės, regionų, apskričių, savivaldybių ir miestelių, taip pat istorinę bei kariuomenės simboliką internete ir tokiu būdu prisidėti prie Lietuvos tūkstantmečio minėjimo.

J. Vytovtovo atkurta Klaipėdos krašto vėliava

• 
  
  Audeklas iš dviejų lygių horizontalių spalvų juostų - geltonos viršuje ir raudonos apačioje.


• 
  
  Geltonos juostos heraldinėje dešinėje pusėje, raudoname apvaliame lauke, apvestame juoda juosta, - aukso (geltonos) spalvos siužetas: trys bokštai (centrinis su atvirais arkiniais vartais ir dviem langais yra aukštesnis, šoniniai - žemesni) už gynybinės sienos ir bestiebis laivas apačioje.


• 
  
  Pločio ir ilgio santykis - 3:5.

Gražina JUODYTĖ,