Ar Andrių Kubilių pakeis Irena Degutienė?

Pavasarį baigiasi dvejus metus TS-LKD vadovavusio A. Kubiliaus kadencija. Ekspremjeras į konservatorių partijos vairą yra įsikibęs jau 12 metų – nuo 2003-ųjų. Tuo metu konservatorių patriarchas Vytautas Landsbergis partijai vadovavo dešimtmetį – nuo 1993-ųjų iki 2003-ųjų.

A. Kubilius 2011-aisiais laimėjo partijos pirmininko rinkimus prieš I. Degutienę. Tuomet už A. Kubilių balsavo 5546 TS-LKD nariai, I. Degutienę palaikė 4628 nariai.

2013-aisiais I. Degutienė atsisakė kandidatuoti varžybose dėl partijos vadovo posto, o iššūkį A. Kubiliui metė buvęs ilgametis konservatorių vadovas Vytautas Landsbergis. Antrajame ture A. Kubilius surinko 5166 balsus, o V. Landsbergis – 4501. Trečia vieta atiteko buvusiam krikdemų vadui Valentinui Stundžiui, kurį palaikė 1588 kandidatai. V. Stundys tuomet neparėmė nė vieno iš dviejų kandidatų antrame rinkimų ture.

TS-LKD prezidiumas jau patvirtino partijos pirmininko rinkimų planą, nustatė terminus. Iki kovo 10 dienos partijos skyriai, valdymo organai, atskiri politikai gali siūlyti savo kandidatus.

Pasak TS-LKD pirmininko pavaduotojo Jurgio Razmos, tada atliekamos kandidatų aprobavimo procedūros, o vėliau vyks reitingavimas – visų narių balsavimu renkamas pirmininkas. Jeigu per pirmąjį turą niekas negauna daugumos balsų, rengiamas antrasis turas. Išrinktą pirmininką planuojama patvirtinti gegužės 9 dieną per partijos suvažiavimą.

I. Degutienė kandidatuoti neatsisako?

Portalo LRT.lt duomenimis, gana aktyviai keliama I. Degutienės kandidatūra.

Kalbama, jog konservatorių elito atstovai, anksčiau palaikę A. Kubilių, dabar vis garsiau reiškia paramą I. Degutienei. „Kol kas vyrauja I. Degutienės ir A. Kubiliaus kandidatūros, bet yra ir kitų pavardžių. Iš viso jų gali būti ir 12 ar 15, bet šios dvi figūros yra pagrindinės“, – atskleidė LRT.lt šaltinis.

Kalbama, kad I. Degutienės kandidatūrą Vilniuje yra iškėlę Lazdynų bei Justiniškių skyriai.

Savo ruožtu J. Razma teigia, jog dar anksti sakyti, kokios nuotaikos vyrauja dėl kandidatų siūlymo: „Kol kas nedaug skyrių yra pasiūlę kandidatus, todėl apibendrinti būtų sunku. Pats buvau posėdyje Jurbarke, kur iškėlė I. Degutienės ir A. Kubiliaus kandidatūras“, – LRT.lt teigė J. Razma. TS-LKD pirmininko pavaduotojas tikisi, kad skyriai elgsis racionaliai ir kels ne daugiau kaip dvi kandidatūras – būtent tokia rekomendacija jiems yra išsiųsta.

Su pačia I. Degutiene naujienų portalui LRT.lt susisiekti nepavyko, tačiau J. Razma patikino, jog „bent kandidatų kėlimo stadijoje I. Degutienė neprieštarauja, kad jos kandidatūra būtų keliama.“ „Visi iškeltieji kandidatai apsisprendimus pasakys vėliau, kai prezidiume bus tvirtinamos kandidatūros“, – pridūrė J. Razma.

Vilniaus skyriaus sueigos pirmininkas Mantas Adomėnas, kuris taip pat gali mesti pirštinę A. Kubiliui, patvirtino, jog pora Vilniaus skyrių yra iškėlę I. Degutienės kandidatūrą, taip pat ir jo.

Dabartiniai TS-LKD vadovai nenori matyti tikrovės?

Anot kai kurių partiečių, dabartiniai TS-LKD lyderiai apsimeta, kad partija gerai pasirodė rinkimuose.

„Manau, kad partijoje iš tikrųjų turi prasidėti debatai dėl atsinaujinimo veiklos krypčių. Dabartiniai rinkimų rezultatai neleidžia tikėtis gero pasirodymo Seimo rinkimuose, todėl turėtume labai rimtai diskutuoti, o ne svaidytis sąmokslo teorijomis ir kaltinimais, kaip kad yra linkstama daryti“, – įsitikinęs M. Adomėnas.

Pasak M. Adomėno, yra du būdai pralaimėti rinkimus: pralaimėti ir daryti rimtas išvadas bei pralaimėti ir mėginti save ir kitus įtikinti, kad rinkimai iš tiesų yra laimėti.

„Bijau, kad dabar vyrauja pastarasis būdas. Tai yra rimtas signalas mums – lyderiaujančios pozicijos praradimas didžiuosiuose miestuose ir negerėjanti situacija provincijoje iš tiesų verčia rimtai susimąstyti“, – kalbėjo politikas.

Rimtų klausimų dėl demokratijos partijos viduje, pasak M. Adomėno, kelia Vilniaus rinkimų istorija. „Kartais atrodo truputį juokinga ir ne visai nuoširdu, kai partijos lyderiai moko demokratijos Ukrainą ir Gruziją, o partijos viduje demokratija yra suprantama kaip vietos problema, kuri netrukus esą bus išspręsta iš viršaus“, – aiškino M. Adomėnas.

VRK duomenimis, konservatoriai savivaldybių tarybų rinkimuose šalies mastu surinko 15,72 proc. balsų ir nusileido tik socialdemokratams (19,03 proc.). Trečioje vietoje – Liberalų sąjūdis (15,54 proc.).

Tačiau nemenką smūgį TS-LKD patyrė Kaune, kur dabartinis meras Andrius Kupčinskas, sulaukęs 25,22 proc. rinkėjų paramos, nusileido verslininkui Visvaldui Matijošaičiui, surinkusiam 37,81 proc. rinkėjų balsų.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos rinkimuose konservatoriai gavo 14,72 proc. balsų ir užsitikrino 8 vietas. Juos lenkia Liberalų sąjūdis (26,32 proc., 15 vietų) bei LLRA ir Rusų aljanso koalicija (17,24 proc., 10 vietų). Tuo metu 2011 m. konservatoriai turėjo 10 mandatų.

Lyderį reikėjo keisti anksčiau

Kaip teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Mažvydas Jastramskis, partijos lyderio buvimas tiek metų gali būti pateisinamas tik 2 dalykais: kai partijai sekasi rinkimuose ir ji juos laimi arba kai nėra kuo pakeisti lyderio, o jo, nors ir ne paties populiariausio, buvimas konsoliduoja partiją.

Anot M. Jastramskio, konservatoriams lyderį reikėjo keisti arba prieš 2012 m. Seimo rinkimus, arba iškart po jų. „Dabar laikas nėra labai geras, nes tam tikri pokyčiai net ištikimiems rinkėjams gali signalizuoti, kad partijoje nėra viskas gerai. Bet pritarčiau, kad reikia mąstyti apie lyderių kaitą, nors tai ganėtinai pavėluotas dalykas“, – LRT.lt komentavo M. Jastramskis.

2012-aisiais I. Degutienė vis dar buvo Seimo pirmininkė, ji kur kas labiau buvo matoma viešojoje erdvėje, todėl, pasak M. Jastramskio, tuomet buvo galima galvoti apie jos vadovavimą šiai partijai,. „Konservatoriai nesugebėjo tuo pasinaudoti. Nors partija ir jos lyderis po ekonominės krizės buvo nepopuliarūs, I. Degutienė buvo viena iš populiariausių šalies politikių. Jie net viešojoje erdvėje mažai tai išnaudojo.

Klausimas, kiek I. Degutienė turi motyvacijos dabar tapti partijos pirmininke, nes politikoje yra seniai, tai nėra jauna politikė. Įdomu, kiek ji nori vesti partiją į priekį. Ji gali sugrįžti, ne kartą buvo pasitraukus kuriam laikui iš partijos matomumo lauko, bet po to vėl sugrįždavo. Ji turi sugebėjimą pelnyti dalies žmonių ir partiečių pasitikėjimą, tai jos nenurašyčiau kaip galimos kandidatės į partijos lyderius“, – tęsė M. Jastramskis.

Tuo metu dienraščio „Lietuvos rytas“ politikos apžvalgininkui Vytautui Bruveriui I. Degutienė neatrodo potenciali ir stipri kandidatė į partijos pirmininkus.

„Toje partijoje ji yra kaip šaltas žvirblis, dalyvavusi partijos pirmininko rinkimuose. Jos kandidatūros siūlymas daugiau yra plačiųjų masių ar bent dalies partijos plačiųjų masių desperacijos veiksmas. Situacija yra tokia, kad kitų stipresnių kandidatų ir alternatyvų A. Kubiliui toje partijoje nėra“, – apibendrino V. Bruveris.

Abu politikos žinovai pripažįsta, kad, jei niekas nesikeis, A. Kubilius greičiausiai laimės ir būsimus rinkimus.

„Paskutiniai dveji partijos pirmininko rinkimai parodė, kad A. Kubilius turi nedidelę persvarą prieš kitus kandidatus. Įmanomas scenarijus, kad A. Kubilius nedidele persvara laimės būsimus rinkimus, nes nebuvo esminių partijos pokyčių, neatėjo daug naujų žmonių, labai nesustiprėjo kokia nors krikdeminė organizacija. Stabilus narių pasiskirstymas nerodo, kad I. Degutienė galėtų laimėti, jos šansus prieš A. Kubilių vertinčiau 40 prieš 60 proc.“ – skaičiuoja M. Jastramskis.

V. Bruverio nuomone, I. Degutienė galbūt ir laimėtų prieš A. Kubilių, tačiau neaišku, ar nuo to partijai būtų geriau. „Dievas žino, gal ji ir laimėtų, bet ar partijai nuo to būtų geriau? Kas keistųsi iš esmės – strateginė padėtis? Aš tuo labai abejoju“, – LRT.lt komentavo politikos apžvalgininkas.

Pasak V. Bruverio, situacija konservatorių partijoje – desperatiška. Esą visiškai akivaizdu, kad senieji partijos lyderiai, visų pirma A. Kubilius, nebepaveža.

„Šie savivaldos, taip pat praėję Europos Parlamento rinkimai parodė, kad ši partija toliau skendi gilioje stagnacijoje. Jai žūtbūt reikia naujo, kokybiško proveržio į platesnes rinkėjų mases – pirmiausia provincijoje, o ne tik didžiuosiuose miestuose. Tačiau, užuot tai padarę, jie dar ima pralošinėti didžiuosius miestus – tą patį Vilnių ir ypač Kauną – savo citadelių citadelę. Akivaizdu, kad viena pagrindinių problemų priežasčių yra lyderių problema, pagrindinio lyderio deficitas. Bet alternatyvos nėra daug geresnės, todėl šitos partijos situacija yra desperatiška ir artimiausioje perspektyvoje – kone beviltiška“, – prognozuoja V. Bruveris.

Anot politikos žinovų, nereikėtų nuvertinti M. Adomėno kandidatūros. „Šis politikas yra vienas iš potencialių kandidatų, jis pats nori tapti partijos pirmininku, bet nežinau, ar jis yra nauja žvaigždė ir stipresnis lyderis nei A. Kubilius. [...] Jei į šiuos rinkimus eitų M. Adomėnas ir I. Degutienė, manau, M. Adomėnas „nupeštų“ balsų tiek iš I. Degutienės, tiek iš A. Kubiliaus“, – svarstė V. Bruveris.

M. Jastramskio manymu, jei M. Adomėnui pavyktų suvienyti pajėgas su krikdemininkais, palaikančiais I. Degutienę, jis galėtų siųsti rimtą signalą A. Kubiliui. „M. Adomėnas Vilniaus skyriuje turi įtakos, o Vilniaus skyrius yra nemažas“, – pridūrė politologas.

Pagal partijos įstatus, pirmininką dvejų metų kadencijai renka visi TS-LKD nariai. Išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris surenka daugiau kaip pusę rinkimuose dalyvavusių TS-LKD narių balsų.