Apie permainas žuvininkystėje iš pirmų lūpų

Ar į uostamiestį perkeltai Žuvininkystės tarnybai bus vadovaujama iš Vilniaus, iš ministerijos?

Vilniuje liks tik pavaduotojas, kuruojantys tą tarnybą. Visa tarnybos vadovybė - ir vadovas, ir Bendrųjų reikalų skyrius, t. y. ir teisininkai, ir personalas, ir apskaita, ir pan. bus uostamiestyje. Jame bus ir du kontrolės skyriai. Jeigu dabartinė Žuvininkystės tarnybos vadovė Indrė Šidlauskienė nesutiks keltis į Klaipėdą, bus skelbiamas konkursas. Visa nauja struktūra turėtų pradėti galioti kitų metų balandžio 1 d., o branduolys tarnybos bus suformuotas jau sausio 1 d. Klaipėdoje dirbs 32 jos darbuotojai, Vilniuje - 13.

(BNS agentūra pranešė, kad ŽŪM pradėjo I. Šidlauskienės veiklos tarnybinį patikrinimą - įtariama, kad ji galėjo fiktyviai įdarbinti žmones. Žemės ūkio viceministras sako, kad jai pasiūlyta atsistatydinti, tačiau pareigūnė tai padaryti atsisakė. I. Šidlauskienė tarnybai vadovauja nuo 2015 metų balandžio. Jos veiklos patikrinimas gali trukti apie dvi savaites. - Autor. past.).

Ar Žuvininkystės tarnyba uostamiestyje įsikurs tame pačiame pastate, kur iki šiol buvo jos dalis?

Ne. Visi darbuotojai niekaip netilptų, todėl ji kraustysis į naujas patalpas. Procesas dar tik prasidėjo, patalpų jau ieškome.

Departamentas liks, laboratoriją perduos

Ar Vilniuje liks Žuvininkystės departamentas? Buvo tokia nuomonė, kad dvi institucijos - Žuvininkystės departamentas ir Žuvininkystės tarnyba yra nereikalingos, pakaktų vienos. Ką manote šiuo klausimu?

Taip daryti siūlė keli visuomeniniai veikėjai, bet mes tokios galimybės net nesvarstome, nes departamento, kaip politikos formavimo funkciją turinčios įstaigos, negalima jungti su politiką įgyvendinančia institucija. To daryti negalima nei pagal kokius nors teisės aktus, nei atsižvelgiant į pageidavimus. Departamentas turi likti kaip ministerijos sudedamoji dalis. Žuvininkystės tarnyba liks atskira institucija ir jos branduolys kraustysis į Klaipėdą.

Kas iš esmės keisis Klaipėdoje. Ar išliks Žuvininkystės tyrimų laboratorija Kopgalyje?

Laboratorija liks ir dirbs, tik tiek, kad ateityje nepriklausys Žuvininkystės tarnybai. Mes ją planuojame perleisti kokiai nors įstaigai, kuri užsiimtų moksliniais jūriniais tyrimais, greičiausiai - Švietimo ir mokslo ministerijai ar kitai ministerijai. Kol kas tik vedame derybas, tad tiksliai pasakyti, kam bus perduota laboratorija, negaliu. Tai planuojame daryti antro reorganizacijos etapo metu. Manome, kad Kopgalis nuo tarnybos turėtų būti atskirtas kitais metais iki balandžio 1 d.

Apie gandus dėl "prichvatizacijos"

Pasigirdo tokių kalbų, esą ŽŪM "prichvatizuoja" Lietuvos žuvivaisą. Ką dar ministeriją ketina privatizuoti Klaipėdoje, be UAB Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono?

Noriu atsakingai pareikšti, kad nei "prichvatizuoti", nei privatizuoti daugiau nieko neketiname. Tai šmeižtas, galbūt noras įvesti destrukcijos. Mes žinome, kas tai organizuoja. Kalbama apie Žuvininkystės tarnybos žuvivaisos poskyrius, kurie rūpinasi įžuvinimu Lietuvoje. Ateityje jie nepriklausys tai tarnybai, bus sukurtas vienas naujas darinys, kurio įstatinį kapitalą suformuos valstybė poskyrių turto pagrindu. Ar tai bus uždaroji akcinė bendrovė, ar viešoji įstaiga, dar nenusprendėme, šiuo metu analizuojame, kas valstybei būtų naudingiau. Tuos poskyrius valdys valstybė, bus akcininkė. Jie, kaip ir privačios įmonės, konkuruos rinkoje teikdami įžuvinimo paslaugą. Mes iki šiol skyrėme pinigų Žuvininkystės tarnybai Lietuvos telkiniams - tiek ežerams, tiek upėms - įžuvinti, o dabar bus skelbiamas konkursas. Bus apskaičiuota, kiek ir kokių žuvų reikia. Šiuo metu rengiamas naujas žuvivaisos planas.

Poskyriai sėkmingai dalyvaus konkursuose, nes yra vieninteliai retų žuvų veisėjai. Su visais specialistais jau kalbėta. Tikimės, kad visi jie liks ir sėkmingai darbuosis, ir žuvivaisa nuo šiol Lietuvoje tik klestės. Iki šiol buvo tokia problema: Žuvininkystės tarnyba pagal savo galimybes ir savo pajėgumą pasakydavo, kiek ji gali žuvų užauginti, tada būdavo sudaromas žuvivaisos planas, kurį pasirašydavo du ministrai, ir tiek būdavo įžuvinama. Ir mes manome, ir mokslininkai tvirtina, kad tokia praktika yra neteisinga. Sutarta, kad žuvinti reikia tiek, kiek mokslas rekomenduoja.

Pagal naują planą žuvų rūšių, kuriomis bus įžuvinama, netgi daugės. To anksčiau nebuvo daroma, nes neturėta galimybių arba technologijos. Valstybė nori įžuvinti tiek ir tokių rūšių, kokių jai reikia. Tame procese galės dalyvauti ir verslininkai, anksčiau jie to negalėjo daryti.

Kokios funkcijos liks Vilniuje

Kokios dar numatomos naujovės Klaipėdoje?

Stiprinsime kontrolės skyrius. Po visos galutinės pertvarkos vienas Žuvininkystės įsipareigojimų skyrius liks Vilniuje. Tačiau tikimės, kad ir tą paskutinį skyrių perkelsime į Klaipėdą. Kitaip sakant, visa Žuvininkystės tarnyba bus sukomplektuota uostamiestyje. Vilniuje yra labai gerai Europoje vertinamų mūsų specialistų, bijome juos prarasti. Jeigu juos pavyktų įkalbėti vykti gyventi į pajūrį, tada tikrai visa tarnyba įsikurtų jame.

Tai kokios Žuvininkystės tarnybos funkcijos liks Vilniuje?

Liks kelios funkcijos, pavyzdžiui, gamintojų organizacijų priežiūra, kvotų skirstymas, keli žurnalai, kuriuos žadame skaitmenizuoti. Vienas iš šios tarnybos pertvarkos tikslų - ją padaryti modernią įstaigą siekiant geriau užtikrinti kontrolę ir tam tikrus patogumus žvejams, pavyzdžiui, kad jie savo laimikį galėtų deklaruoti tiesiog paskambinę telefonu. Planuojame teikti kelias skaitmenines paslaugas. Tokie dalykai turėtų formuoti šiuolaikišką požiūrį į valstybės tarnybą. Norėtume tapti tikrais europiečiais jau kitais metais.

Kodėl kvotų skirstymo funkcija vis dėlto lieka Vilniuje?

Kaip ir dabar kvotos skirstomos Klaipėdoje, taip ir toliau tai bus daroma, niekas nesikeis. Kaip dabar priimami interesantai ir konsultuojami, taip bus ir toliau. Laivų registras visą laiką buvo Vilniuje, nes ten yra duomenų bazė. Tačiau registravimus galima atlikti ir nuotoliniu būdu.

Žvejai nuogąstavo, kad viena kita reguliavimo funkcija lieka Vilniuje, nors turėtų būti Klaipėdoje, bet jie ne iki galo įsigilino.

Ko tikimasi

Koks pagrindinis vykdomos pertvarkos motyvas, kokie jūsų lūkesčiai?

Turiu labai daug vilties, kad pagaliau pradėsime tinkamai įžuvinti vandens telkinius ir atliksime monitoringą. Iki šiol niekas nesiaiškino, ar po įžuvinimo tos žuvys išgyvena. Manau, pakelsime to proceso kokybę ir ją kontroliuosime. Tikiuosi, kad bus sustiprinta kontrolės funkcija, kuri buvo nualinta. Jau kelerius metus iš Europos Komisijos gaudavome pastabų, jog nesugebame net dviem žmonėmis sustiprinti kontrolės funkcijos, kas net neužtikrina budėjimo visą parą. Mes įsipareigojome tai atlikti ir nuo sausio 1 d. tai bus padaryta.

Net neabejoju, kad tokiu sprendimu sustiprinsime regionų svarbą. Išvalysime iš tarnybos norus panaudoti vienokius ar kitokius europinius pinigus, kas buvo daroma iki šiol. Tokių projektų, per kuriuos kildavo įvairių skandalų ir nepasitenkinimas, nebebus. Šitas čiaupas taip pat bus užsuktas.

Net įvertindamas tai, koks didžiulis kilo pasipriešinimas, kad visi šitie darbai nebūtų padaryti, manau, kad visa tai mes įgyvendinsime. Labai daug bendravome ir su įvairiais socialiniais partneriais, ir su visais Žuvininkystės tarnybos darbuotojais. Turime argumentų bet kuriam sprendimui. O mums daromas spaudimas šios pertvarkos metu yra kalbos be argumentų. Tik šaukiama, rėkiama ir norima viską palikti kaip anksčiau.