Apie kraupius nužudymus - be emocijų

Rezonansas

Kaltinamieji šiurpioje Klaipėdą sukrėtusių žmogžudysčių byloje noriai davė parodymus Klaipėdos apygardos teismui. Apie šaltakraujiškus nužudymus jie kalbėjo piktokai, be jokios apgailestavimo dėl atimtų gyvybių gaidelės.

Vien tik Andrejus Drozdovas (gim. 1977 m.), kaltinamas kartu su Rolandu Šimkumi (gim. 1975 m.) prisidėjęs prie 73-ejų metų Zofijos Šimaitienės nužudymo, tikino buvęs sukrėstas pamatęs, jog Juranas Vaičius (gim. 1974 m.) smaugia moterį.

Išsigando žvilgsnio

J. Vaičius prisipažįsta pasmaugęs visas keturias aukas - Paryžiaus Komunos g. gyventoją Z. Šimaitienę, 56-erių metų liaudies menininką Alfonsą Milešką, 73-ejų Šilutės pl. gyvenusią Aleksandrą Popovą bei 36-erių metų dailininkę Eveliną Strigauskaitę. Visos aukos savo namuose gyveno vienos.

Vieną iš jų kaltinami padėję nužudyti A. Drozdovas ir R. Šimkus. Nė vienas jų nenorėjo to pripažinti - R. Šimkus tvirtino net neprisilietęs prie laido, kuriuo buvo smaugiama moteris. Jis to nepadarė net A. Drozdovui teisme bandant jį paprotinti: "Vis tiek neišsisuksi nuo bausmės, nemeluok".

Tą 2003 metų kovo dieną, kai buvo nužudyta Z. Šimaitienė, R. Šimkus, J. Vaičius ir A. Drozdovas nuo pat pietų laiką leido svaigindamiesi alkoholiu. Kai nebebuvo ko gerti, J. Vaičius pasiūlė nuvažiuoti į Paryžiaus Komunos gatvę, kur pažinojo moterį, pardavinėjusią alkoholį. Visi trys kaltinamieji tvirtino tą patį - nužudyti iš anksto nesitarė.

Kai Z. Šimaitienė atidarė duris, įkaušę banditai įsiveržė į vidų. R. Šimkus iš vidaus duris užrakino, o J. Vaičius sugriebė buto šeimininkę už kaklo, reikalaudamas pasakyti, kur ji laiko pinigus ir degtinę. Jis smaugė ją rankomis, o paskui - ir laidu.

Pasak A. Drozdovo, J. Vaičius liepė traukti už laido, kuriuo buvo apvyniotas moters kaklas, ir jam su R. Šimkum. "Buvau kaip nesavas, susikaustęs, - pasakojo jis. - Juranas žiūrėjo tokiu baisiu žvilgsniu, tarsi savaitę būtų nemiegojęs." R. Šimkus paklusęs maniakui ir patraukęs už laido, o jis pats, išsigandęs žvilgsnio, tik paėmė už laido ir jį nustūmė, kilpa išsinėrė. "Po to išbėgau, norėjau kuo greičiau dingti iš buto", - pasakojo jis.

Jis sakė po to kelis mėnesius bijojęs žmonių, o J. Vaičius ir R. Šimkus dar dvi paras gyveno nužudytosios bute, valgė jos maistą, gėrė svaigalus, išnešė parduoti televizorių.

Ruošėsi nužudyti motiną

Septynis kartus anksčiau teistas benamis J. Vaičius apie nužudymus kalbėjo piktoku balsu, bet parodymų duoti neatsisakė. "Galvokit apie mane ką norit, man nusispjaut", - pareiškė jis. Į prokuroro klausimą, kodėl jis ikiteisminio tyrimo metu, sučiuptas už vagystes iš E. Strigauskaitės buto, nusprendė prisipažinti dar ir nužudęs keturis žmones, neatsakė - tai esąs jo asmeninis reikalas.

Vieno iš posėdžių metu už nepagarbias replikas jis kuriam laikui buvo pašalintas iš teismo salės.

Teisme liudijusi J. Vaičiaus motina Judita Vaičiuvienė pasakojo bijojusi sūnaus ir jo į namus neįsileisdavusi. Tik keturias klases baigęs Juranas, nors vaikystėje ir ramus, nuo 17 metų pradėjęs vagiliauti, ne sykį ir iš jos namų išnešęs daiktus, apvogęs ir savo brolį.

Kartą pernai sausį jis apgaule prisiprašė motiną atidaryti duris - sakė, esąs reikalingas jos parašas, kad gautų kažkokią pašalpą. Kai ji atidarė duris, sūnus puolė ant jos mėgindamas smaugti, pargriovė ant žemės, bet jai pradėjus rėkti, nurimo ir guodėsi esąs nelaimingas. Jis buvo atsinešęs peilį ir virvę su jau paruošta kilpa.

Per praėjusius Naujuosius jis paskambinęs motinai iš E. Strigauskaitės buto ir, pasveikinęs su šventėmis, kvietė ateiti į svečius. Tačiau ji nėjusi, nes bijojusi. Apie tai, kad gyvena pas E. Strigauskaitę, sūnus jai buvo pasakęs.

Priglaudė budelį

Su menininke E. Strigauskaite J. Vaičius susipažino vaikų darželyje, kur ji dirbo, praėjusių metų spalio pabaigoje. Čia jis užeidavo aplankyti bičiulio, atlikusio darželyje viešuosius darbus.

Liudytoja Rita G. pasakojo, jog sykį savo buvusią bendrakursę E. Strigauskaitę sutiko grįžtančią nuo jūros su J. Vaičium, kuris jai padėjęs rinkti akmenukus ir šakeles darželiui papuošti. Tąkart draugė prisipažino, kad J. Vaičių priglaudė iš pasigailėjimo, nes šis miegodavęs laiptinėse, nors ir žinojo, jog jis teistas. Dailininkė net nusivedusi jį į labdaros įstaigą, kad gautų jam drabužių.

J. Vaičius teisme pasakojo, jog prieš Naujuosius Evelina pradėjo reikalauti, jog jis išsikraustytų iš jos buto. Tačiau Naujuosius atšventė kartu. E. Strigauskaitei užmigus, jis išnešė ir pardavė jos televizorių, o grįžęs nusprendė ją nužudyti: "Gal išsigandau, kad pasiges televizoriaus". Išleidęs į kiemą jos šunį, apsuko miegančios moters kaklą šuns pavadėliu ir užveržė. Nunešęs mirusią moterį į kitą kambarį paguldė ant lovos ir apklojo.

Tą naktį jis pardavė jos darbui naudotą kompiuterinę įrangą, o Sibiro laiką nusitempė ant Šilutės pl. 84 namo stogo ir nuo jo nustūmė. Šuo žuvo.

Piktinosi ekspertų aplaidumu

Nužudytųjų artimieji teisme atvirai reiškė nepasitenkinimą ekspertų ir policijos darbu. Priminsime, kad ekspertai smurto žymių ant visų nužudytųjų kūnų nebuvo aptikę. J. Vaičiui prisipažinus juos nužudžius, buvo atlikta lavonų ekshuamcija ir tik tada patvirtinta, kad visi jie buvo pasmaugti.

Lavonus radę žmonės teigė iškart įtarę, jog jų artimieji mirė ne sava mirtimi. E. Strigauskaitės teta, kadaise dirbusi policijoje, sakė pati nuvažiavusi į lavoninę ir ant mirusios dukterėčios kūno mačiusi aiškius smurtinės mirties požymius.

Gėlių gatvėje gyvenusio A. Mileškos broliai, kartu su policija atidarę duris, už kurių rastas kalnu drabužių ir apklotų apkrautas nužudytojo kūnas, taip pat, kaip ir E. Strigauskaitės tėvai, sakė išsyk supratę, jog žmogus nužudytas.

Genovaitė PRIVEDIENĖ