Andrius Kubilius netiki žmonėmis, Algirdo Butkevičiaus viltis - gyva

Besitraukiantis premjeras Andrius Kubilius, išgirdęs, kad naujoji Vyriausybė ketina mažinti PVM mėsai, pareiškė, kad vartotojai iš to negautų jokios naudos, nes pelną susižertų verslininkai, taip ir nenuleisdami kainų. O štai Latvijoje verslą plėtojantys žmonės primena, kad šioje šalyje sumažinus PVM prekės parduotuvėse atpigo, nes tenykštė Vyriausybė nepatingėjo dėl to su verslininkais sėsti prie derybų stalo. Beje, ten daugeliu klausimų, priešingai nei pas mus iki šiol, konsultuojamasi, o ne priimami vienašališki sprendimai.

PVM įmanoma sumažinti

PVM lengvatos mėsai, apie kurias kalba išrinktasis premjeras Algirdas Butkevičius, duotų naudos vartotojams ir papildytų biudžetą. Tačiau laikinai einantis pareigas premjeras A.Kubilius prekybininkais visiškai nepasitiki.

„PVM lengvatos mėsai visiškai neduoda jokios naudos vartotojams, tą naudą pasiima visų pirma patys gamintojai arba pardavėjai, ir todėl galų gale nebus jokios naudos vartotojams, o bus tik nuostoliai biudžeto pajamoms“, - sakė A.Kubilius.

O A.Butkevičius mano visai priešingai.

„Yra pateikta informacija ir atliekama analizė, kad padidės apyvarta, kad dalis mėsos, kuri yra dabar pardavinėjama neoficialiai, grįš į prekybos tinklus“, - sakė A.Butkevičius.

Negana to, jis užsimena ne tik apie galimybę mažinti PVM, bet ir apie tai, kad iš anksto iš verslininkų bus išgautas pažadas, jog prekės dėl to tikrai atpigs.

Tariasi tik su savimi

Tuo tarpu A.Kubiliaus Vyriausybė labiau mėgo priimti vienašališkus sprendimus, nevykdė dialogo su verslu. Susikviesti, pavyzdžiui, prekybininkus, su jais aptarti PVM mažinimo galimybes ar net pasirašyti atitinkamą susitarimą niekam net minčių nebuvo kilę.

Tiesa, vienas susitarimas - Nacionalinis - tarp Vyriausybės ir įvairių suinteresuotų grupių buvo pasirašytas, tačiau ir jis greitai iš susitarimo virto vienašališku nutarimu, buvo laikomasi tik tų punktų, kurie buvo naudingi Vyriausybei.

Latvių Vyriausybės klausa geresnė

O, pavyzdžiui, Latvijos Vyriausybė visais svarbiausiais klausimais diskutuoja ne tik pati su savimi. Pavyzdžiui, prieš priimdamas sprendimą nuo šių metų liepos PVM mažinti 1 proc. Ministrų kabinetas pirmiausia susikvietė prekybininkus ir užsitikrino, kad sumažinimas duos naudos vartotojams.

„Tarp prekybininkų asociacijos ir Vyriausybės buvo pasirašytas geros valios memorandumas, kuriuo Vyriausybė įsipareigojo mažinti PVM, o prekybininkai - kainas. Tiesa, Latvijos prekybininkai buvo prieš PVM mažinimą, nes atseit daug kainuos įrangos perprogramavimas. Todėl kainos sumažėjo tik „Maximoje“, „Iki“ ir „Rimi“, - „Respublikai“ priminė „Maxima Latvija“ vadovas Gintaras Jasinskas.

Anot jo, mokesčių bazė verslui yra kiek palankesnė Lietuvoje, tačiau valdžios požiūris į verslą daug palankesnis yra Latvijoje.

„Latvijoje Vyriausybė labiau įsiklauso ne tik į verslą, bet ir į kitus. Latvijoje labiau nei Lietuvoje yra įsiklausoma į argumentus. Be abejo, sprendimo teisė ir Latvijoje yra Vyriausybės pusėje, bet mums svarbiausia, kad argumentai girdimi ir į juos atsižvelgiama. Mano vertinimu, Latvijoje yra palankesnis požiūris į verslą. Net prezidentas vienoje kalboje yra pareiškęs, kad krizę Latvija įveikė verslo dėka“, - sakė G.Jasinskas.

Skola mažesnė dvigubai

Beje, Latvijoje 2009-aisiais Parlamentas Valdį Dombrovskį perrinko premjeru, taip parodydamas pasitikėjimą juo. Savo ruožtu valdančiosioms partijoms, kovojusioms su krize, parodė pasitikėjimą visuomenė, vėl balsavusi už jas. Vargu ar apsiriko. Faktai labai iškalbingi.

Lietuvos valstybės skola dabar beveik pasiekė 50 mlrd. litų, tuo tarpu Latvijoje, kaip „Respubliką“ informavo šios šalies ekonomistas Dmitrijus Smirnovas, ji tesiekia 5,3 mlrd. latų (26,3 mlrd. litų). Aišku, reikia pripažinti, kad Latvija dėl mažesnio gyventojų skaičiaus sukuria mažiau BVP nei Lietuva, tačiau vis tiek abiejų valstybių skolų skirtumas yra akivaizdus.

Tai, kad taip skiriasi dviejų valstybių skolos, nėra keista. Lietuvoje, pavyzdžiui, darbą pradėjusi A.Kubiliaus Vyriausybė 2008-ųjų gruodį skolinosi už 10,65 proc. metines palūkanas, o Latvija - už 3,87 proc. Tiesa, iš Tarptautinio valiutos fondo, kurio mūsų politikai taip kratėsi, nes už paskolas jis vėliau įpareigoja šalis griebtis diržų veržimosi politikos.

Skirtumai akivaizdūs

Tačiau Lietuva, net ir pigiai nepasiskolinusi iš minėto fondo, vis tiek vykdė diržų veržimosi politiką. Tiesa, kur kas vangiau nei Latvija. Pas mus labiausiai taupoma buvo socialiai jautrių sričių sąskaita, o Latvijoje labiau dėmesys kreiptas į valstybės valdymo išlaidų mažinimą. Todėl Lietuvos biudžeto deficitas pernai siekė apie 5,4 proc. BVP, Latvijoje - 3,6 proc. BVP.

„O šiemet biudžeto deficitas Latvijoje turėtų būti tik apie 2 proc. BVP“, - sakė D.Smirnovas.

Tiesa, anot ekonomisto, pavyzdžiui, dėl PVM sumažinimo vienu procentu infliacija sumažėjo tik 0,2 proc., mat memorandumą su Vyriausybe pasirašė ne visi prekybininkai. Todėl esą dėl to V.Dombrovskio Vyriausybės pernelyg girti neverta.

Belieka pavydėti

Tuo tarpu G.Jasinskas įsitikinęs, kad Latvijos skola, nepaisant stipresnės krizės, išaugo kur kas mažiau nei Lietuvos dėl geresnio Vyriausybės darbo.

„Latvijos Vyriausybė dirbo gerokai kryptingiau nei Lietuvos. Buvo mažiau ieškoma vidinės priešpriešos, nebuvo ieškoma, kas kaltas dėl krizės. To rezultatas - Latvija jau turės eurą nuo 2014 metų. Tai yra ženklas, kad Latvija yra patikima ir stabili. Pagrindinė to priežastis - Vyriausybės darbas“, - sakė G.Jasinskas.

Stambios Latvijos statybos kompanijos AS LX GRUPA projektavimo ir statybos vadovu dirbantis Latvijos lietuvių jaunimo bendruomenės pirmininkas Tomas Kaikaris tvirtino, kad Latvijoje ne tik valdžios požiūris į verslą geresnis, bet ir geresnės sąlygos bei mokesčių bazė.

„Dėl verslo Latvijoje yra daug geresnis atvejis. Pavyzdžiui, jei statybos įmonėje privatus klientas užsisako paslaugą, tai PVM nėra mokamas iš viso. Tik užsakovas PVM tiesiogiai sumoka valstybei“, - teigė T.Kaikaris.

Be „naktinių reformų“

Panašios nuomonės laikosi ir Lietuvos verslininkų asociacijos prie Lietuvos ambasados Latvijoje prezidentas Romas Gailevičius.

„Yra bendradarbiavimas tarp Vyriausybės ir verslo. Tam yra sukurta Prekybos palata. Mūsų Vyriausybė prognozuojama. Apie visus sprendimus, pavyzdžiui, dėl mokesčių pakeitimo, pranešama iš karto. Šiuo požiūriu mums, Latvijoje dirbantiems verslininkams, yra lengviau. Verslui reikalinga prognozė. Be to, nuo sausio dar lengvinama situacija: bus mažiau biurokratijos, holdingo kompanijos turės galimybę mažiau pelno mokesčio mokėti Latvijoje ir laisvą pelną persivesti į kitą šalį be papildomų mokesčių ir t.t.“, - pasakojo R.Gailevičius.

Susitvarkė su krize

Verslininko teigimu, Latvija gerai susitvarkė su krize, todėl rinkėjai parodė pasitikėjimą tomis pačiomis partijomis, o V.Dombrovskis išsilaikė premjero poste.

„Premjeras tikrai daug klaidų nepadarė. Ir Latvijoje skola yra tik daugiau nei 5 mlrd. latų. Jei pas mus nebūtų „Parex“ banko kracho, tai skola būtų dar mažesnė. Be to, Latvijoje ir biudžeto deficitas mažesnis. Stengiamasi, kad būtų galima po metų įsivesti eurą. Nors nėra taip idealu, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Paprasčiausiai mes buvome kritę į didesnę krizę, todėl grįžimas į normalią padėtį atrodo daug gražesnis, nei yra iš tiesų, bet jis yra gražus“, - sakė R.Gailevičius.

- Latvijos valdžia jau sukirto rankomis su verslu, kad šioje šalyje PVM sumažinus 1 proc. atitinkamai mažės ir maisto produktų galutinės kainos parduotuvėse. Kas daroma šiuo klausimu Lietuvoje? - „Respublika“ paklausė paskirtojo premjero Algirdo BUTKEVIČIAUS.

- Aš jau irgi buvau susitikęs su smulkiųjų bei stambiųjų prekybos organizacijų, asociacijų, pagrindinių prekybos tinklų vadovais. Su jais kalbėjomės apie, tarkim, PVM šviežiai ar atšaldytai mėsai sumažinimą tam tikru procentiniu punktu. Prekybininkai sakė, kad šis variantas jiems yra priimtinas, produktai parduotuvėse tikrai kainuos tiek procentų pigiau, kiek bus sumažintas PVM. Beje, Lietuvos prekybininkai netgi pasiūlė šį savo įsipareigojimą patvirtinti raštiškai. Prekybininkų taip pat prašiau įvertinti tokio žingsnio poveikį visai valstybės ekonomikai, bet man jie iškart atsakė, kad poveikis bus tik teigiamas - didės apyvarta, o tai darys teigiamą poveikį visai valstybės finansų rinkai.

- Kokia bus nauda iš tokio PVM sumažinimo, jeigu vietoj mūsų žemdirbių parduotuvių lentynose matome jau ne tik lenkiškas, bet ir vis daugiau latviškų prekių - vištienos, kiaušinių?

-  Kai aš konservatoriams imdavau sakyti apie Lietuvoje vis mažėjančią žemės ūkio produkcijos gamybą, jie imdavo vis garsiau šaukti. Bet aš tai sakydavau remdamasis mūsų Statistikos departamento duomenimis, nebent ši įstaiga visiems mums tik meluoja. Aš stengsiuosi pakeisti jau nusistovėjusią ydingą praktiką, kai Lietuvoje stengiamasi išdalyti pinigus kuo plačiau, bet po truputį. Tai yra labai blogai, nes maži pinigai greitai išleidžiami ir nekuria pridėtinės vertės kaip dideli, ilgalaikiai projektai, atnešantys didelę naudą.

Dėsiu visas pastangas, kad Lietuvoje vėl būtų skatinama nuosavos žemės ūkio produkcijos gamyba, pirmiausia pienininkystė, kiaulininkystė, galvijininkystė. Pavyzdžiui, šiemet tik iki liepos 1-osios iš Lietuvos į Izraelį buvo išvežta apie 130 tūkst. veršelių, nes 16 mėnesių bulius yra tik šiek tiek brangesnis už mėnesio veršelį. Šie baisūs skaičiai sako, kad lietuviams jau neapsimoka gaminti, o besiplečiančią tuščią rinką užpildo importiniai maisto produktai.

Man apskritai nesuprantama, kodėl lietuviai užsiima tik žaliavų išvežimu svetur, o buvusi Vyriausybė tuo net pasinaudoja girdamasi apie išaugusį eksportą. Giriasi žaliavų išvežimu, tačiau nesupranta, kad vien perdirbus 2,5 mln. tonų pernai eksportuotų grūdų biudžetas būtų gavęs papildomas milijonines pajamas, rinkoje atsirastų gausybė naujų darbo vietų.

Bet dabar matome, kaip į jūrinius konteinerius masiškai kraunami ir į Kiniją išplukdomi geros lietuviškos medienos rąstai. Tai yra nusikalstama ekonomikai, nes net lenkai iš tų rąstų pagamina daugybę baldų, juos parduoda lietuviams ir išsiveža pelną.

- Kadenciją baigęs premjeras Andrius Kubilius jau sukritikavo jūsų siūlymą mažinti PVM šviežiai ir atšaldytai mėsai sakydamas, kad prekybininkai šių produktų vis tiek neatpigins.

- Iš A.Kubiliaus niekada kitų žodžių ir neišgirsi, jo retorika yra kritikuoti ir tai daryti su arogancija, o kai kada - net su asmeniniais įžeidinėjimais.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"