Alkoholio draudimas jau virsta visiškais kliedesiais

- Draudimai prekiauti alkoholiu viešuosiuose renginiuose, užmojai filmuoti alkoholio pirkėjus ir įrašus laikyti pusę metų, specializuotos parduotuvės ir kiti naujos valdžios planai kovoje su alkoholizmu jau peržengė sveiko proto ribas ar dar ne? - „Vakaro žinios“ paklausė filosofo publicisto Vytauto RUBAVIČIAUS.

- Kai kurie pasiūlymai, kurie susiję su filmavimais ir lauko kavinėmis, tikrai sveiko proto ribas peržengė. Juk mūsų didmiesčiai vasarą stengiasi užsidirbti iš turistų, o turistai ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio šalyse mėgsta sėdėti lauke. Tai dar kartą įrodo, kad mes, kaip visada, kuriame sau problemas, bet iš esmės niekas taip ir nesprendžiama.

Nes, norint iš tiesų gerinti žmonių gyvenimo kokybę, reikia daryti visai kitus dalykus. Draudimai yra viena, tą prieinamumą galima mažinti visais būdais, bet mes iki šiol juk ėjome visai kitu keliu. Iki šiol mes statėme kioskelius prie mokyklų, vaikus įtraukėme į įvairių gėrimų girdymus, mokyklose atsirado apsauga ar net policija, sauganti nuo narkotikų vartojimo. Tad mes iki šiol kūrėme visai kitokį gyvenimą ir dabar nei iš šio, nei iš to neva ketiname tą gyvenimą pakeisti, nors iš tiesų norime pakeisti tik jo matomus pavidalus, o iš esmės tai niekas nieko nekeičia. Čia dar kartą atsiskleidžia politinis demokratijos dvylipumas, panašiai kaip kartais neva kuriame kokį demokratinį įstatymą leisdami žmonėms kažką spręsti, bet vėliau įstatymą suformuluojame taip, kad praktiškai įstatymo tampa neįmanoma įgyvendinti. Mes tokie.

- Politikai savo veiksmus argumentuoja tuo, kad esame prasigėrę ir tai reikia spręsti. Bet ar dėl to, kad prie krautuvės būriuojasi alkoholio kasdienybę pažįstantys bičiuliai, nepažeidžiamas vieną kitą vyno butelį per savaitę mėgstančio nusipirkti piliečio orumas?

- Siūlymai, susiję su alkoholio pirkėjų filmavimu, man atrodo kaip visiškas kliedesys. Žinoma, mes ir taip visuomet filmuojami gatvėje, tik patys nejaučiame, kaip duomenys apie mus iš tiesų renkami, o jie renkami ir bendrinami. Bet prie viso to filmavimo ir žmogaus sekimo, kuris vyksta dabar, įvesti dar papildomą prievolę yra perteklius.

O žmogaus orumą labiausiai žemina skurdas. Žinant, kiek Lietuvoje gyvena skurstančių žmonių, vaikų, nelaimingų žmonių, reikia suprasti, kad čia ir yra tikrosios orumo žlugdymo šaknys. O ne tas bambalis. Prie jo prieinama, bet jis pats nesužlugdo žmogaus orumo.

Dabar mes tik apmąstome regimąją pasekmių dalį: pastebime parduotuvėlę, kur perkamas alkoholis, ir žmones, kurie kažkodėl būriuojasi prie tos parduotuvėlės. Bet negalvojame, kad didžiulė Lietuvos dalis, kuri liko, yra skurdo ir nepriteklių išvarginti žmonės. Uždrausdami jų lengvuosius narkotikus nepakelsime jų orumo. Toks manymas yra tik politikų kliedesys. Nors taip kliedėdami žygiuojame jau beveik 30 metų.

- Kodėl politikai taip bėga nuo tikrųjų priežasčių sprendimų ir nepasivargina nuvažiuoti į regioną, aplankyti geriančių žmonių ir paklausti, kas jų gyvenime nutiko, kad teko prieiti prie nesaikingo alkoholio vartojimo?

- Juk tai yra didelis darbas ir įsipareigojimas. O vienu nuvažiavimu nieko nepakeisi, nes reikia keisti visą valstybės sąrankos vežimą, o tai yra didelis darbas. Nes dabar pagrindinis dalykas vežime yra valdžia. Reikia sistemą keisti taip, kad valdžia būtų nuleista ir žmonėms, ir savivaldai. Bet dalintis valdžia niekas nenori. Politikai nori kartkartėmis pasirodyti, kad rūpinasi žmonėmis, gražiai pakalbėti apie tai taip pat, bet dirbti ir dalį valdžios atiduoti tam žmogui tikrai nenori ir tam priešinasi visais būdais. Neseniai tai matėme, kai visi politikai vieningai pasipriešino idėjai, kad Vyriausiojoje rinkimų komisijoje nebūtų narių, kurie skiriami politikų.

- Valdžiai neparankus tas orus pilietis, todėl nesuteikiamos sąlygos jaustis oriai?

- Žinoma. Juk norint, kad pilietis būtų orus, jis turėtų būti ir politiškai įgalus. Jeigu nuo tavęs niekas nepriklauso, nėra jokio orumo. Žmogus turi turėti bent šiek tiek valdžios, galėti bent jau savo gyvenamoje vietoje pats tvarkyti savo gyvenimą. Bet jei niekas nuo tavęs nepriklauso, kaip tu gali galvoti, kad esi orus? Jei šalia to dar esi visiškas skurdžius, kurį visi ir vadina runkeliu.

- Toks žmogus eis piketuoti prieš Seimo priimamus įstatymus, kurie nenaudingi žmogui?

- Tikrai neis. Nes taip susikuria sluoksnis skurdžių žmonių, kurie supranta, kad žmonių ir valdžios gyvenimo būdai jau yra visiškai išsiskyrę. Valdžiai tokia situacija yra patogi, nes ta masė jau nebetrukdo valdyti, ir tokių žmonių Lietuvoje yra labai daug, manau, kad trečdalis tikrai.

- Net jei būtų priimti visi, net ir patys keisčiausi, siūlymai, skirti kovai su alkoholizmu, verta tikėtis, kad ims tauta ir nebegers?

- Visų pirma aš manau, kad besvarstant pataisas turi atsirasti bent kažkiek sveiko proto, kad išryškėtų blaivesni siūlymai. Be to, visi šie siūlymai nukreipti prieš vaikus ir jaunimą. Žinoma, gyvenimo problemos nesprendžiamos vienu ypu ar kažkokiu įsakymu. Jeigu visuomenė yra gyvybinga, problemas ji sprendžia gerindama savo gyvenimą: keldama darbo užmokestį, kurdama darbo vietas, keisdama darbdavių ir darbuotojų santykius. Reikia daryti daug dalykų, nes atsidūrus gyvenimo duobėje taip paprastai iš jos neišlipama.

Manau, kad yra dalis politikų, kurie tai supranta, bet jie kartu supranta, jog tai yra tas minėtas valdžios dalijimosi klausimas. O kiti tiesiog kilnoja rankas ir toliau gyvena gerą, politiškai ir, kaip matome, erotiškai aktyvų gyvenimą.

Įsigaliojus naujoms pataisoms, stipresnį nei 7,5 laipsnio alkoholį rasime tik specializuotose parduotuvėse, į kurias asmenims iki 20 metų nebūtų galima net kojos įkelti. Negana to, alkoholio pirkėjai nuo šiol turėtų būti filmuojami, o tam, kad institucijoms paprašius parduotuvė galėtų pasidalyti įrašais, juos reikėtų saugoti net pusę metų. Ir tai tik keli siūlymai, kuriuos įgyvendinti siekia naujoji valdžia. Draudimą prekiauti alkoholiu masiniuose festivaliuose ir šventėse sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga siūlo atšaukti, jei tai renginiai su bilietais. O štai mugių ir miestų švenčių (pvz., Jūros šventė) metu galios sausas įstatymas.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“