Algimanta Pabedinskienė: bendradarbiaudami su teisėjais, galime paspartinti įvaikinimo procesus

„Teisėjų taryba ir apskritai teisėjai gali labai daug kuo prisidėti, nes pertvarkoje kalbame apie vaikučius, kuriuos būtų galima įvaikinti, kuriems arba reikia nustatyti laikinąją, arba ilgalaikę globą.

Atlikus visas analizes, kurias atlikome savivaldybėse, kurias atliko vaiko teisių apsaugos tarnybos, pamatėme, kad labai ilgas procesas susijęs su teisinėmis procedūromis, todėl kreipėmės į Nacionalinę teismų administraciją tiesiog apsvarstyti tuos klausimus, iškėlėme savo problemas ir kaip jas galėtume kartu spręsti, pasiūlėme prisijungti prie mūsų memorandumo“, – LRT Radijui teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė A. Pabedinskienė.

Vaikų globa ypač susirūpinta po aršios Prezidentės Dalios Grybauskaitės kritikos. Šalies vadovė dar kovo pabaigoje inicijavo įstatymų pataisas, skatinančias ir spartinančias vaikų globą šeimose, šeimynose bei įvaikinimą. Prezidentė siūlo iki 304 eurų padidinti išmokas šeimoms, globojančioms vaikus.

Lietuvoje šiuo metu be tėvų globos yra likę apie 10 tūkst. vaikų.

– Koks yra memorandumo tikslas? Kaip jis prisidės prie visų procesų pagreitinimo?

– Kaip Jūs turbūt žinote, pirmiausia memorandumą pasirašė Švietimo ir mokslo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija ir Nevyriausybinių organizacijų taryba, sprendžiant būtent globos pertvarkos klausimus.

O Teisėjų taryba ir apskritai teisėjai gali labai daug kuo prisidėti, nes pertvarkoje kalbame apie vaikučius, kuriuos būtų galima įvaikinti, kuriems arba reikia nustatyti laikinąją, arba ilgalaikę globą. Atlikus visas analizes, kurias atlikome savivaldybėse, kurias atliko vaiko teisių apsaugos tarnybos, pamatėme, kad labai ilgas procesas susijęs su teisinėmis procedūromis, todėl kreipėmės į Nacionalinę teismų administraciją tiesiog apsvarstyti tuos klausimus, iškėlėme savo problemas ir kaip jas galėtume kartu spręsti, pasiūlėme prisijungti prie mūsų memorandumo, nes manome, kad jie lygiai taip pat kaip ir, pavyzdžiui, Švietimo ir mokslo ministerija ar Savivaldybių asociacija yra labai svarbūs mūsų partneriai, vietose sprendžiant tuos klausimus: įvaikinimo, globos ir t. t.

– Tai ar kaip didžiausią problemą, susijusią su teismais, šiuo metu Jūs įvardytumėte labai ilgą viso proceso trukmę?

– Taip, ta proceso trukmė kai kuriose savivaldybėse yra trumpesnė, kai kuriose – ilgesnė. Bet vis tiek bet kokiu atveju [procesas] užtrunka metus arba net daugiau, o iš tiesų, kai žmonės nusprendžia įsivaikinti vaiką, praeina tam tikrus mokymus, [...] jie tikrai nori, kad būtų įvaikinta greitai.

Lygiai tas pats su vaiko laikinosios arba nuolatinės globos nustatymu. Pavyzdžiui, šiai dienai savivaldybėse sprendimą priimdavo savivaldybės administracijos direktorius. Mes manome, kad tai yra neteisinga. Ir iš tiesų – kadangi socialiniai darbuotojai, dirbantys su tomis šeimomis, iš kurių vaikučiai nukreipiami į institucinę globą, taip pat priklauso savivaldybėms, administracijos direktorius turbūt negali nuspręsti teisingai, tiksliau sakant, negali nuspręsti, ar tam vaikui reikalinga globa, ar ne.

Manome, kad šiame procese taip pat gali dalyvauti teisėjai, teismai ir kur kas rezultatyviau ir efektyviau išspręsti tą klausimą. Tiesiog atsiranda daugiau barjerų, kad vaikas patektų į institucinę globą.