A. Sacharukui ir L. Karaliui pradėta apkaltos procedūra (papildyta)

Seimas pritarė tyrimo komisijų išvadoms, kuriose siūloma pradėti apkaltos procesus Seimo nariams Aleksandrui Sacharukui ir Linui Karaliui.

Už nutarimo projektą dėl A. Sacharuko veiksmų ketvirtadienį balsavo 80 Seimo narių, 12 buvo prieš, 20 parlamentarų susilaikė.

Nutarimo projektą, kuriame vertinamas parlamentaro L. Karaliaus elgesys, parėmė 76 Seimo nariai, 9 buvo prieš, 20 parlamentarų susilaikė.

"Apkaltos" komisijos nustatė, kad parlamentarai galimai sulaužė Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Komisijų pirmininkas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotojas Kęstutis Masiulis sako, kad nutarimo projektas dėl kreipimosi į KT bus Seimui pateiktas artimiausiu metu. Tačiau politikas nėra tikras, kad Seime užtektų balsų atimti mandatus iš šių dviejų parlamentarų.

"Matau, kad dabar už išvadas balsuoja per 70 Seimo narių, tačiau nėra 90 ar 85 balsų. Jeigu spręstume pagal dabartinį balsavimą ir balsavimas būtų slaptas, tai mandatai nebūtų atimti. (...) Jeigu KT išvados būtų griežtos, reikalaujančios atimti mandatus, tikrai nesiimčiau trykšti optimizmu", - žurnalistams sakė K. Masiulis.

Jis tikisi, kad iki pavasario sesijos pabaigos galutinai turėtų paaiškėti A. Sacharuko ir L. Karaliaus likimas.

Seimo specialioji tyrimo komisija konstatavo, kad Seimo narys A. Sacharukas 11 kartų sąmoningai balsavo už išvykusį L. Karalių. Komisija taip pat nustatė, jog nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio jis 55 kartus balsavo iš kitų Seimo narių vietų.

Pasak K. Masiulio, tokiame disponavime svetima Seimo nario kortele galima įžvelgti galimai nusikalstamos veikos subjektyvius požymius, nes A. Sacharukas sąmoningai ir tyčia, žinodamas Konstitucijos ir įstatymų reikalavimus, juos ignoravo. Atsižvelgusi į tai laikinoji komisija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl galimo Seimo nario A. Sacharuko veiksmų tyrimo pagal Baudžiamajame kodekse numatytas nusikalstamas veikas.

---

Seimo specialioji tyrimo komisija, tyrusi L. Karaliaus veiksmus, nustatė, kad šis Seimo narys apsisprendė ir išvyko į užsienio kelionę tikrai žinodamas apie būsimus plenarinės Seimo sesijos bei komitetų posėdžius. Seimo narys išvyko apie tai neinformavęs Seimo valdybos, nors tai yra privaloma. L. Karalius nedalyvavo visuose sausio mėnesio posėdžiuose, o prieš išvykdamas paliko savo Seimo nario pažymėjimą. Komisija mano, kad L. Karaliaus veiksmuose irgi galima įžvelgti subjektyvių nusikalstamos veikos požymių.

Pasak komisijos pirmininko K. Masiulio, komisija negavo faktinių įrodymų, kad Seimo nario pažymėjimą L. Karalius sąmoningai perdavė savo frakcijos kolegai A. Sacharukui.

Komisija nustatė, kad L. Karalius privačios kelionės metu naudojosi jam išduotu diplomatiniu pasu, o toks naudojimasis diskredituoja Seimo autoritetą ir valstybę.

Jei Konstitucinis Teismas pateiks išvadą, kad parlamentaro veiksmai prieštarauja Konstitucijai, Seimas turi spręsti, ar panaikinti Seimo nario mandatą. Galutinis mandato atėmimo klausimas sprendžiamas tik slaptu balsavimu, tam turi pritarti 85 Seimo nariai.