A. Butkevičius: kovo 11-osios eitynės - protestas iš pareigos

Nepriklausomybės akto signataras, buvęs krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius sako, kad didelis kovo 11-osios eitynėse dalyvavusių žmonių skaičius buvo žmonių atsakas į bandymus suvaržyti piliečių konstitucines teises. "Šis mūsų dalyvavimas demonstracijoje nebuvo vienos ar kitos politinės jėgos rėmimas. Tai buvo bandymas parodyti Lietuvos žmonėms, kad kartais protestas turi virsti pareiga", - apie signatarų dalyvavimą eitynėse ketvirtadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė A. Butkevičius.

Eitynes jis pavadino "pasipriešinimo žygiu prieš valdžios savivalę". Taip pat, anot jo, teigti, kad eitynėse dalyvavo keli tūkstančiai žmonių, neteisinga: pasak signataro, dalyvių buvo daugiau negu 10 tūkstančių.

A. Butkevičius sakė, kad už eitynių sėkmę iš dalies galima dėkoti ir Vilniaus merui Artūrui Zuokui, nes būtent Vilniaus savivaldybės sprendimas uždrausti eitynes "davė antausį žmonėms" ir paskatino juos susirinkti taip gausiai.

Visuomeninių judėjimų ir organizacijų susivienijimo "Apskritasis stalas" atstovas Tomas Bakučionis konferencijoje sakė, kad susivienijimas priėmė pareiškimą, kuriame siūloma Vilniaus merui A. Zuokui ir jo komandai atsistatydinti iš pareigų, taip pat - tobulinti Susirinkimų įstatymą.

Pasak T. Bakučionio, įstatyme esanti nuostata, kad per valstybines šventes pirmumo teisę rengti renginius turi valstybė ir savivaldybės, yra ydinga. Taip pat, atkreipė dėmesį teisininkas, įstatyme nenumatyta teisinė atsakomybė valstybės tarnautojams, kurie trukdo piliečiams pasinaudoti konstitucine eitynių teise.

"Apskritasis stalas", T. Bakučionio teigimu, siūlo griežtinti valstybės tarnautojų atsakomybę už pažeidimus, pašalinti iš Susirinkimų įstatymo nuostatą, kad organizuojant renginį būtina nurodyti žmonių skaičių, įpareigoti savivaldybę raštu pateikti paaiškinimą, kuomet nesutinkama su renginio organizatorių prašoma data ar laiku.

"Mūsų giliu įsitikinimu, tokios atsiradusios nuostatos galėtų veiksmingai apginti piliečių konstitucines teises nuo kėsinimosi į jas, juolab kad šįsyk tas ir įvyko akivaizdžiai", - sakė T. Bakučionis.

Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Alvydas Medalinskas taip pat pažymėjo, kad susirinkimų teisės įgyvendinimas be kliūčių ir trukdymų - svarbi demokratinė garantija.

"Demokratija - ne tik laisvi rinkimai. Piliečiai privalo turėti galimybę išsakyti savo poziciją", - teigė jis.

A. Medalinskas pabrėžė, kad eitynėse kai kurių jų dalyvių į viršų iškeltos abi rankos ar nešama juoda vėliava su kaukole nesuderinama su lietuvišku tautiškumu, ir sakė, kad didžioji dalis eitynių dalyvių net nežinojo, kad tokie žmonės jose dalyvauja.

A. Medalinskas apgailestavo, kad Vilniaus savivaldybė eitynėms nedavė leidimo: pasak jo, tokiu atveju organizatoriai būtų prašę tokių žmonių pasitraukti iš eitynių, o esant reikalui, bendradarbiavę su policija, kad tokie žmonės būtų pašalinti.

ELTA primena, kad Kovo 11-ąją - Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną - patriotiškai nusiteikęs jaunimas tradiciškai paminėjo eitynėmis. Pirmadienio popietę nešini Lietuvos vėliavomis daugiau kaip tūkstantis žmonių pajudėjo nuo Vilniaus Katedros aikštės. Eitynių dalyviai, kurių buvo apie 1,5 tūkst., nužygiavo Gedimino prospektu iki Lukiškių aikštės, kur surengtas trumpas mitingas ir sugiedotas Lietuvos himnas.

Pirminiais policijos duomenimis, per eitynes sulaikyti 5 neblaivūs asmenys. Renginyje budėjo apie 300 policijos pareigūnų.

Leidimo eitynes rengti prašyta Gedimino prospektu ar Pilies gatve, tačiau Vilniaus miesto savivaldybė leido žygiuoti tik Upės gatve.

Patriotiškai nusiteikusio jaunimo eitynės Kovo 11-ąją Vilniuje rengiamos ne pirmus metus. Labiausiai jos išgarsėjo 2008 m. - prieš penkerius metus nesankcionuotas eitynes surengę skustagalviai jaunuoliai nešė Lietuvos, Latvijos bei svastikomis ir kaukole išpaišytą vėliavą, skandavo nacionalistinius, antisemitinius šūkius.

Apklausų duomenimis, Kovo 11-ąją Vilniuje rengiamoms nacionalistų eitynėms nepritaria 44 proc. Lietuvos gyventojų, 18 proc. jas palaiko, 23 proc. apie eitynes nieko negirdėjo. 

Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra pareiškusi, kad, jei kovo 11-ąją numatomose tautinio jaunimo eitynėse nebus diskriminuojamos kitos grupės arba mažumos ir nebus įžeidžiamų šūkių, tokių eitynių nereikia smerkti.