45 centimetrai kapinių žemės supjudė gimines

Konfliktai

orminiais aktais iki šiol nereglamentuotas laidojimo vietų suteikimas ir registravimas, griežto laidojimo reglamento ir tvarkos nebuvimas sovietiniais metais šiandien tampa nesutarimų tarp gyvųjų priežastimi. Deja, tai trukdo ir teismams - nustatyti tiesą ir taip išspręsti šiuos konfliktus.

Dviejų teismų išnagrinėtas artimų giminių ginčas dėl 45 centimetrų kapo rėželio Kretingos naujosiose kapinėse patenkino vieną pusę. Kita skųs šią nutartį dar "aukščiau". O jei ši paliks galioti tą patį - teismo bus prašoma detaliai išaiškinti, kaip nutartį įvykdyti, kad nebūtų įžeistas mirusiųjų atminimas ir nusižengta galiojančioms Kapinių tvarkymo taisyklėms. Būtent tai atsitiktų, jei teismo nutartį tektų vykdyti.

Skirtas plotas - didesnis nei įprasta

Kretingiškių Markų šeimai kapavietė Kretingos naujosiose kapinėse buvo skirta dar sovietiniais metais, 1967-aisiais, kai čia buvo palaidota Uršulė Markauskienė. Tada laidoti skirtų sklypų plotai nebuvo griežtai reglamentuoti įstatymų, ir, pasak U. Markauskienės anūko Algimanto Markaus, jų šeimos kapavietei buvo atmatuotas ne 7 kv. m, kaip reikalaujama dabar, o beveik 13 kv. m plotas.

1990 metais šalia savo motinos amžino atilsio atgulė Algimanto Markaus sūnus Kazimieras Markus.

Palaidojusi vyrą velionio našlė Elena Markienė tuščią dešinįjį šeimos kapavietės galą perleido savo sesers Rūtos Liucijos Liulienės šeimai. Deja, sutarė vien žodžiu, raštiškai to nepatvirtino.

Kad tikrai šis sutarimas buvo, "Vakarų ekspresui" patvirtino vyriausiosioji E. Markienės ir R. L. Liulienės sesuo 79 metų Vladislava. Teisme neliudijusi moteris prisimena, kad perleisdama dalį kapavietės Liuliams, E. Markienė tikėjosi, jog Liulių dukterys jai mirus geriau prižiūrės bendrą kapavietę nei jos pačios sūnūs.

Liuliai nedelsė užsiimti jiems perleistos vietos - dar gyvi būdami šalia Markų šeimos paminklo pasistatė antrąjį - skirtą sau, o 1993 metais R. L. Liulienė palaidojo čia savo vyrą. 2001 metų lapkritį toje pačioje kapavietėje atgulė ir E. Markienė.

Kapavietę padalijo

Netrukus tarp giminių įsiplieskė nesantaika. Mirusiųjų Markų sūnūs Kazys ir Algimantas su teta R. L. Liuliene aiškinasi, kam turi priklausyti 45 cm kapavietės rėželis.

Viskas prasidėjo nuo to, kai broliai, nesitarę su teta, nusprendė išardyti visą kapavietę juosusią tvorelę ir atitverti dviejų šeimų kapus. "Tai padarėme, kad būtų gražiau, nes du skirtingi paminklai, apjuosti viena tvorele, neatrodė estetiškai", - pasakojo Algimantas Markus.

Ir vieną dieną jie atrado bortelį, patrauktą kairėn, tiesiai ten, kur palaidota jų mama. Vyriškiai pastatė jį į ankstesnę vietą.

O teisme atsirado R.L. Liulienės civilinis ieškinys. Moteris, prašydama perkelti kapavietės bortelius 45 cm ir palikti 53 cm taką tarp atskirų sklypų, nurodė, jog atsakovas Kazys Markus motiną palaidojo ne greta savo tėvo, o padarydamas didelį tarpą. Pasak jos ieškinio, taip buvo užimta jos šeimai paskirto kapo dalis.

Ieškinį patenkina

Ir Kretingos rajono apylinkės, ir Klaipėdos apygardos teismai patenkino R. L. Liulienės ieškinį ir įpareigojo atsakovą perkelti bortelį 45 cm į Markų kapavietės pusę.

Vienas iš tokios teismo nutarties motyvų - įrašas 1993 metų mirusiųjų registracijos knygoje, kad A. Liulys laidojamas "šeimos kape". Tačiau kieno šeimos kape - knygoje neparašyta. Be to, teismas pripažįsta, kad duomenų, kokio dydžio sklypai laidoti buvo paskirti Markų ir Liulių šeimoms, jokiose laidojimo registracijos knygose nebuvo rasta.

Teismas konstatavo, jog šiuo metu Markai užima 8,03 kv. m kapavietės ploto, taigi daugiau, nei leidžia 1990 metų lapkričio 26 dieną įsigaliojusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos Kapinių tvarkymo taisyklės. Pagal jas, mirusiajam palaidoti skiriama 3,75 kv. m, o šeimos kapui - 7 kv. m (2,8 x 2,5) sklypas, neįskaitant ploto praėjimams tarp kapų (šoniniai praėjimai - 0,5 m, galiniai - 0,75 m pločio).

Nutartys prieštarauja taisyklėms

Pasak Kretingos kapines prižiūrinčios Savivaldybės įmonės "Kretingos komunalininkas" direktoriaus Konstantino Skieraus, Kretingos ir Klaipėdos teismų nutartys yra nelogiškos ir prieštarauja Kapinių tvarkymo taisyklėms, kuriomis vadovaujamasi prižiūrint kapines.

Jo teigimu, nėra jokio pagrindo manyti, kad Liuliams 1993 metais buvo skirta kapavietė - jei būtų buvusi skirta, tai pagal nustatytas normas - 7 kv. m.

"Jei būtų du šeimos kapai, tai tarp jų turėtų būti pusės metro takas. Jokio tako nėra, o bendras plotas per mažas, kad būtų galima laikyti jį dviejų šeimų kapavietėmis. Kaip tvarkytis po nutarties - lieka neaišku", - sakė direktorius.

Griežta registracija - būtinybė

Teismo sprendimą Markai žada skųsti Aukščiausiajam Teismui. Jie dar tikisi, jog kažkur archyve guli sovietinių metų mirusiųjų laidojimo registracijos knygos, kurios patvirtins, kad visa kapavietė buvo skirta Markams.

Įmonės "Kretingos komunalininkas" direktorius K. Skierus mano, kad kontorinė knyga, kuria vadovavosi teismas, negali būti vertinama kaip oficialus dokumentas - ji neantspauduota, įrašomi duomenys netikrinami ir pan. Realybė tokia, kad iki šiol Vyriausybė pagal naujojo Civilinio kodekso normas nėra reglamentavusi kapinių priežiūros, laidojimo vietų suteikimo ir registravimo. Bet iškylantys gyvųjų ginčai dėl vietos kapinėse rodo, kad tiksli laidojamų velionių registracija tampa būtinybe.

Kretingos naujųjų kapinių prižiūrėtojas Tonis Justinas Butkus "Vakarų ekspresui" parodė apgailėtinos išvaizdos aptriušusią registracijos knygą - joje įrašomi mirusiojo duomenys, kvartalo, kuriame jis laidojamas, numeris, kapavietės plotas. Daugiau nieko. Nekilnojamojo turto registre šeimai suteikiamų kapinių sklypeliai neregistruojami.

Kapinių problema - akmenys

Markai įsitikinę, kad Liulienei jų paliktame plote vietos "pasilaidoti" yra užtektinai, bet moteris nori daugiau tik todėl, kad jos pusėje, šalia palaidoto jos vyro, guli didelis akmuo.

"Kretingos gruntas labai akmeningas, - pavirtino K. Skierus. - Jų nemažai randama kapinėse. Jei jis aptinkamas naujoje vietoje - iškeliamas su kranu, jei senoje - vieta, kurioje jis guli, paliekama kaip dykvietė, o kapavietė skiriama naujoje vietoje."

Būna, kad akmuo pakasamas giliau, bet virš jo laidoti vis tiek nesą patartina - akmenys laikui bėgant kyla į viršų.

Per 3,5 metų K. Skieraus direktoriavimo laikotarpį Kretingos naujosiose kapinėse rasta daugiau nei dešimt riedulių.

"Neteisingai" laidojo

"Teisėjai nutarė, kad bortelį, skiriantį dvi kapavietes, reikia dėti tiesiai virš palaidotos motinos, - piktinosi A. Markus. - Aš to negaliu padaryti. Tegu jis nurodo, kur mums padėti mamos palaikus!"

Broliai nenori judinti motinos palaikų ir yra įsitikinę, kad viską daro teisingai.

Tačiau jų vyriausioji teta Vladislava mano kitaip. Pasak jos, nesantaikos šaknys pradėjo keroti jau Markų motinos laidotuvių dieną - velionė buvusi palaidota "neteisingai", per arti Liulių pusės. Visi tada tai matę ir apie tai kalbėję. Mat kasę ne tą darbą išmanantys duobkasiai, o "netikri kasėjai".

Praėjus kiek laiko po laidotuvių ji teigia patarusi giminaičiams karstą patraukti pusmetriu toliau nuo Liulių pusės. Tai stebina A. Markų - apie tai, kad buvo "neteisingai" laidojama - niekas anksčiau nebuvo prasitaręs, tad tokias tetos kalbas jis vertina tik kaip "perbėgimą" sesers R.L. Liulienės pusėn.

"Išeitis yra. Reikia tik noro, ir pykčio nebeliks, - sakė močiutė Vladislava. - Čia tik principai kalti, puikybė, nenorėjimas nusileisti. Liuliai turi teisę pretenduoti į plotą vien todėl, kad velioniai Markai tai leido."

Močiutė sakė iki šiol susapnuojanti mirusią seserį, bet prie kapo širdis nebetraukianti - ir vis per giminių nesantaiką.

Nusileisti neketina

K. Skieraus nuomone, susidariusią situaciją visgi galima pataisyti be pykčio ir teismų. Reikėtų susitaikyti ir kapavietes atskirti mažesniu nei nustatyta - 27 cm - tarpeliu. Markai sutiktų, kad jų kapavietė šiek tiek sumažėtų, tačiau nesutinka R.L. Liulienė.

Moteris žurnalistei sakė niekada nesitaikysianti su Markais - taip labai giminaičiai ją įskaudinę, įsiveržę į jos namus, kerštu grasinę, sveikatą jai suėdę.

"Viskas parašyta teismo sprendime, - pyko pas gydytoją apsilankymo metu skubėjusi moteris, - su antstolių pagalba ją žadu vykdyti. Tai ko jie skundžiasi?" Ji įtikinėjo, kad su seserim nieko nesutarusi, jos velionis vyras be jos žinios gavęs ten kapavietę ir pasistatęs joje paminklą.

Nežada nusileisti ir A. Markus. Jis piktinasi, kad teta keršydama kūju apdaužė kapavietės bortelius, įtikinėja, kad jai vietos kapavietėje pakaks, tegul tik kranu ištraukia akmenį.

Tikindami siekią teisybės ir ramybės mirusiesiems, kadaise gerai sutarę giminės patys yra ją praradę.

Genovaitė PRIVEDIENĖ