112 iki 911 dar toli

Šiais metais sukanka 20 metų, kai nutarta įvesti bendrąjį Europos skubios pagalbos numerį 112. Jis veikia visose 27 Europos Sąjungos valstybėse narėse. Nelaimės atveju net ir tada, kai mobiliajame telefone yra pasibaigusi sąskaita ar nėra SIM kortelės, juo galima nemokamai išsikviesti pagalbos tarnybas. Tiesa, tyrimai rodo, kad iki šiol 3 iš 4 europiečių nežino, kad šis numeris veikia visoje Europos Sąjungoje (ES).

Vaikai žino

Internete pilna žinučių, pasakojančių, kaip JAV net mažamečiai vaikai žino ką daryti nelaimės atveju - jie tiesiog renka telefono numerį 911. Pasakojama, kaip trimetė mergaitė išgelbėjo insulto ištiktą mamą - ji sugebėjo paskambinti pagalbos telefonu ir pasakyti "mommy boo boo", kas lietuviškai reikštų "mamytei popa". Atskubėję medikai rado mamą gulinčią be sąmonės ant grindų ir spėjo išgelbėti jai gyvybę.

Tiesa, tai, kad vaikai puikiai žino pagalbos telefono numerį, gali atsisukti ir prieš pačius tėvus. Garsiai nuskambėjo ne viena istorija, kai mažametis vaikas paskambinęs telefonu 911 pasiskundė, kad tėvai jį bara ar net muša.

Bendrosios pagalbos centro darbuotojai tikina, kad šį numerį žino ir dažnas Lietuvos mažametis. Deja, dažniau jį naudoja žaidimams.

"Tai, kad telefonas yra nemokamas, ir masina vaikus skambinėti be jokio reikalo. Paskambina ir tyli, arba keikiasi, kalba nesąmones", - pastebėjo Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus vadovas Rolandas Milius.

Pasak jo, dažniausiai tokių piktybinių ir vaikiškų skambučių sulaukiama dieną, per pertraukas tarp pamokų.

"Tačiau mes turime metodų kaip tokius drąsuolius paauklėti. Pavyzdžiui, operatorius tuo numeriu perskambina vakare, kai vaikas būna su tėvais. O dar geriau naktį, pavyzdžiui, kokią trečią valandą nakties. Pakelia iš miego ir paklausia, ko norėjo. Paprašius perduoti ragelį tėvams, kai kurie atsiprašo už savo vaiko žaidimus, bet būna, kad ir iškolioja operatorių", - pasakojo R. Milius.

Tačiau jau ir Lietuvoje garsėja istorijos, kaip laiku prisiminus bendrąjį pagalbos telefoną pavyko išsaugoti artimųjų gyvybes. Pavyzdžiui, šių metų pradžioje antrokas, paskambinęs telefonu 112, išgelbėjo savo tėvus nuo užpuolikų. Istorija klostėsi tarsi filme: vieną verslininką ir jo žmoną nusikaltėliai sekė apie savaitę, tiksliai žinojo, kada kuris grįžta namo, ir numatė, kada patogiausia užpulti. Vieną dieną jie užklupo verslininkus namuose ir juos kankino reikalaudami išduoti banko kortelių kodus. Laimei, jie nežinojo, kad namuose yra ir poros sūnus. Antraklasis berniukas, atsigavęs po pirmojo šoko, iškart puolė skambinti bendruoju pagalbos telefonu ir pasakė, kas atsitiko, tik nežinojo savo adreso. Nelaimės vietą pareigūnams nurodė mobilusis telefonas, kuriuo paskambino vaikas. Pamatę atvykusius policininkus nusikaltėliai pradėjo šaudyti, grasino nužudyti įkaitus. Tačiau pastatą sėkmingai šturmavo antiteroristinių operacijų rinktinė "Aras".

Plečiasi teritorija

Žmonės dažnai piktinasi, kad paskambinus telefonu 112 operatorius išklausinėja visą informaciją, o paskui sujungia su reikiamomis spec. tarnybomis, kurių atstovams vėl reikia viską pasakoti iš pradžių.

112 atstovai aiškina, kad tarnyba perėmė visus skambučius iš policijos ir gaisrinės, bet kol kas nepavyksta perimti greitosios medicininės pagalbos skambučių, nes Sveikatos apsaugos ministerija neparengia specialaus klausimyno, kurį operatoriai turėtų pateikti skambinantiems.

"Viskas priklauso nuo to, kiek skubus yra atvejis. Tarkime, vagis pagrobė iš jūsų rankinuką ir jūs matote, kur jis bėga. Tokiu atveju paskambinus telefonu 112 operatorius tuoj pat jus jungs su policijos patruliais - veiks konferencinis ryšys. Operatorius girdėdamas jūsų pokalbį su policijos pareigūnais ir pats jame dalyvaudamas nuspręs, ar reikalinga medicininė pagalba, ar reikia siųsti medikus į įvykio vietą. Tačiau jei atvejis neskubus, pavyzdžiui, ryte atsikėlę radote apvogtą mašiną, tuomet visą informaciją išklauso mūsų operatorius ir ją perduoda policijos pareigūnams. Mūsų tikslas visą reikiamą informaciją surinkti per minutę, bet realiai ne visuomet tai pavyksta padaryti. Juk kitam žmogui ir kalba iš išgąsčio sutrinka", - darbo specifiką paaiškino R. Milius.

Nors dabar bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriuje veikia speciali įranga, kuri žemėlapyje parodo preliminarią vietą, iš kurios skambinama, tačiau su pokalbininku dar tenka vietą tikslinti.

"Sudėtingiausia būna tais atvejais, kai žmogus negali pasakyti tikslaus adreso, o tik kodinį vietovės pavadinimą. Pavyzdžiui, jei aš sakyčiau kad mūsų centras įsikūręs Mainų gatvėje - mažai kas žinotų kur tai yra. Tačiau jei pasakyčiau, jog tai buvęs Klaipėdos mėsos kombinatas - daugelis suprastų, kur mes esame. Tačiau kai mums paskambina iš kokio mažo miestelio ir kalba kodiniais pavadinimais, susigaudyti nėra lengva. Todėl pamažu kaupiame tokių pavadinimų bazę", - pasakojo R. Milius.

Žinia, neseniai prie Klaipėdos skyriaus prijungti Plungės ir Telšių, Tauragės skyriai, kitais metais Klaipėdos skyrius pradės koordinuoti skambučius iš Šiaulių ir Panevėžio apskričių, tad operatoriams tenka susikalbėti ir su tarmiškai kalbančiais žmonėmis. Išsigandusio ar susijaudinusio žemaičio šneką perprasti gali ne kiekvienas operatorius. Tačiau R. Milius patikino, kad tarp operatorių yra kalbančių tarmiškai, tad skambučiai nukreipiami būtent jiems.

Pasak jo, atsakingai ruošiamasi ir artėjančiam Europos krepšinio čempionatui Lietuvoje. Šiuo metu vyksta Bendrojo pagalbos centro operatorių apklausa, kurios metu paaiškės, kas kokią užsienio kalbą moka.

Veikia pilnatis

Anot R. Miliaus, piktybinių skambučių padaugėja ir per pilnatį - tuomet operatoriai prisiklauso pačių neįtikimiausių istorijų. Kadangi telefonu sunku patikrinti, ar istorija tikra, ar išgalvota, dažnai tik jau atvykus specialiosioms tarnyboms paaiškėja, kad žmogus viską išgalvojo.

"Dėl tokių melagingų pranešimų kreipiamės į policiją. Visai neseniai vienas žmogelis gavo administracinę nuobaudą už tai, kad girtas skambinėjo telefonu 112 ir aiškino apie nužudytą žmogų. Vėliau persigalvojo ir aiškino, kad jam pačiam reikia medicininės pagalbos, o atvykus medikams jų neįsileido. Išgėrusių drąsuolių skambučių sulaukiame dažnai. Ko tik neprisiklauso operatoriai. Dažniausiai visi mėgsta mus atleidinėti iš darbo", - šypsojosi R. Milius.

Vadovui pikčiausia dėl to, kad tokie telefoniniai chuliganai be jokio reikalo vaiko specialiąsias tarnybas ir nutikus rimtai nelaimei specialistai gali nesuspėti atvykti laiku.

"Tačiau negalime užblokuoti tokių piktybinių telefonų numerių, nes vieną dieną galbūt jo savininkui atsitiks tikra nelaimė. Kita vertus, tokie chuliganai dažnai skambina vis iš kito numerio", - pastebėjo R. Milius.

Skambina ir dingus elektrai

Internete klaidžioja istorija, kaip vienas amerikietis buvo nubaustas už tai, kad skambinėjo pagalbos numeriu tikėdamasis sekso paslaugų. Kitas vyriškis sugalvojo paskambinti pagalbos numeriu ir pasikonsultuoti, kaip reikėtų užsiauginti kanapių. Kai dispečerė pasakė, kad kanapių auginimas yra nelegalus, vyriškis padėkojo už atsakymą ir padėjo ragelį. Tačiau pareigūnai nebuvo tokie mandagūs ir jau netrukus jie pasibeldė į vyruko namų duris.

Informacinės agentūros buvo pranešusios ir apie tai, kaip naktį pagalbos telefonu 911 paskambinusi mama pasiskundė, kad vaikas jos neklauso ir užuot ėjęs miegoti žaidžia kompiuterinius žaidimus. Ne tiek stebina tokio pobūdžio skambutis, kiek tai, kad JAV policininkai sureagavo į tokį pagalbos šauksmą ir atvykę įkalbėjo vaiką eiti miegoti ir baigti žaidimų sesiją...

R. Milius sako, kad dažnas paskambinęs 112 teiraujasi, koks yra jo mobiliojo telefono PIN kodas. Tokios kuriozinės situacijos susiklosto dėl to, kad mobiliajame telefone žmogus pamato užrašą "Pagalbos telefonas" ir puola juo skambinti, galvodamas, jog tai tiesiog telekomunikacijų bendrovės numeris.

"Reikėtų žmonėms priminti, kad telefonas 112 skirtas tik tiems atvejams, kai reikalinga skubi medikų, policininkų ar gaisrininkų pagalba. Dabar dažnai sulaukiame ir tokių skundų, kad pas kaimyną trūko vamzdis ar name dingo elektra. Ką tokiu atveju gali padėti policininkas? Ateiti ir nušauti vamzdį? Ar gaisrininkas su kirviu turėtų nukirsti laidus, kad elektros neliktų ilgam?" - juokavo R. Milius.

Informacija

Tik ketvirtadalis europiečių žino, kad numeriu 112 galima pasinaudoti visose ES šalyse. Mažiausiai žinančių yra Italijoje (4 proc.), Graikijoje (7 proc.) ir Jungtinėje Karalystėje (8 proc.). Lietuvoje 48 proc. gyventojų žino, kad numeris 112 veikia visoje ES.

2010 m. "Eurobarometro" atlikta apklausa parodė, kad 53 proc. kvietusių pagalbos tarnybas rinko nacionalinius pagalbos numerius, o 45 proc. - 112. Daugiausia šiuo numeriu skambino Švedijos (95 proc.), Rumunijos (94 proc.) ir Nyderlandų (94 proc.) gyventojai, nes šiose šalyse 112 yra vienintelis naudojamas pagalbos telefono numeris. Mažiausias skaičius gyventojų, pasinaudojusių numeriu 112, buvo Jungtinėje Karalystėje (2 proc.), Graikijoje (2 proc.) ir Austrijoje (4 proc.).

Lietuvoje kviesdami pagalbą 59 proc. gyventojų skambina 112. Lietuva pirmauja ES pagal iškvietimų skaičių mobiliuoju ryšiu. Net 81 proc. respondentų nurodė, kad pagalbos tarnybas kvietė mobiliuoju telefonu (ES vidurkis - 49 proc.). Lyginant su 2009 m. Lietuvoje nuo 10 iki 3 proc. sumažėjo sakančių, kad po iškvietimo nesulaukė pagalbos tarnybų.