„Tautiška giesmė“ vis vien skambės

Įtampa kiek atslūgo Europos didiesiems pagaliau susitarus, kokia bus naujoji ES vadovybė. Kelias paras derėtasi „konklavoje“ tarsi rinktų pasaulietinius popiežius. Posėdžiavo, tarsi gyventų karo metu.

Galima pagalvoti, jog Vokietijos, Prancūzijos ir kitų ES valstybių vadovai tik išvakarėse vienas kitą pažino. Kita vertus, toks ilgas tarimosi laikotarpis rodo, kad ES apėmusi ryški lyderių krizė.

Nebuvo tokio, kad visiems iškart būtų aišku - tai jis! Dabar paguoda bent tokia, kad, kaip tegiama, nominuotoji Europos Komisijos vadovė Ursula fon der Lejen mums palanki.

Ir Lietuvoje jau ne pirmą savaitę klijuojama, lipdoma valdančiųjų koalicija. Vienijama „pasaulėžiūros“ - vaiko pinigai. Atrodo, tokių universalių klijų nepakanka. Koalicija vis nesulimpa.

O kuo sunkiau daiktai suklijuojami, tuo greičiau jie atlimpa. Bent kiek stipriau krestelėjus ar trinktelėjus. Nes jei partijos tikrai vienijasi bendram darbui panašių pasaulėžiūrų principu, jos per ilgai nesidera. O jei derybininkai taip ilgai derasi, spyriojasi, vadinasi, jei koalicija ir bus, vis vien bus trapi. Ims ir subyrės. Tik klausimas, kada.

O kas rūpi eiliniam gyventojui? Kai kasdien girdi, jog JAV grasina Europai sankcijomis, Kinija nesutaria su JAV, Iranas - su Izraeliu, Kipre nukrenta raketa ir t.t. Eiliniam gyventojui visai nerūpi, kas vadovaus Europos Vadovų Tarybai ar Europos Komisijai. Ir visai nerūpi, kiek Iranas jau prisodrino urano rūdos. Eiliniam rūpi, ar jis ekonomiškai dar pajėgs išgyventi Tėvynėje.

Kur didžiuliai socialiniai skirtumai rodo, jog visos Lietuvą valdžiusios valdžios neturėjo ir neturi nė krislo empatijos. Net nesuvokia, kaip ir iš ko čia gyvena žmonės.

Ne pateptieji, bet paprasti. Ar galėjo tai suprasti Dalia Grybauskaitė? Gal ir galėjo, jeigu būtų norėjusi. Bet sakoma, sotus alkano nei supras, nei užjaus. Žmonės mato: išeinančia prezidente pasirūpinta iš peties. Vyriausybė skyrė 3690 Eur rentą. „Sodra” - 685 Eur pensiją.

Kai sulauks 66 metų, gaus ir ES pensiją - 3600 Eur iki mokesčių. Tegul. Negi gaila, jei užsidirbo. Tačiau vis vien keistai skamba, kad prezidentei kasdien patarnaus keturi asmenys ir bus paskirtas tarnybinis automobilis. Ar ne per daug? Negi darbingas žmogus, turintis rankas ir kojas, negali pats apsitarnauti. Pvz., išsivirti košės ar išskalbti megztinį. Sako, Lietuva ne išimtis.

Bet neturtingai šaliai tokios privilegijos ir komiškos, ir neadekvačios. Tik suponuoja mintį, jog visi, padirbėję S.Daukanto aikštės rūmuose, išeina iš jų fiziškai neįgalūs ir nesocializuoti.

Kad ir kaip būtų, mes vis viena ryt švęsime. Viską pamiršę, minėsime Valstybės (karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną. „Tautiška giesmė“ aidės todėl, kad užsispyrėliai lietuviai vis dar tiki savo Lietuva. Tik ne ta, kuri lyg separatoriumi išskaidė gyventojus į išrūgas ir grietinę.