Tarnauti į Lietuvos kariuomenę atėjo savo noru, bet netrukus – persigalvojo: atsisakau duoti kario priesaiką

Jo nesustabdė ir kariuomenės vadovybės įspėjimai, kad atsisakydamas vykdyti vadų įsakymus jis gali būti ne tik patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, bet net ir nuteistas.

„Aš nekeisiu savo sprendimo“, – kategoriškos pozicijos laikėsi Arnas R.

Ir tik po pokalbių su bataliono, į kurį buvo pasiųstas atlikti privalomosios karo tarnybos, psichologais, teisininkais ir kariškiais Arnas R. pareiškė, kad tokį sprendimą priėmė tik dėl to, kad... nebenori tarnauti kariuomenėje, o jo priimtas sprendimas savanoriškai atlikti 9 mėnesių tarnybą esą buvo neapgalvotas.

„Pradėjęs karinę tarnybą per pirmąją savaitę susipažinau su kariuomenės tvarka, sužinojau, kokie manęs laukia išbandymai, – vėliau per apklausą Karo policijoje kalbėjo klaipėdietis. – Man nepatiko kariuomenės gyvenimas, rutina, trūko laisvės, kariuomenėje negalėjau daryti to, ką noriu. Supratau, kad padariau klaidą savo noru pasirinkęs tarnybą. Ir per pirmąsias dvi tarnybos savaites, kol buvau karantine, galutinai priėmiau sprendimą nebetarnauti kariuomenėje.“

Tačiau tarnybos kariuomenėje Arnui R. nepavyko išvengti – nors ir buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už vado įsakymų nevykdymą, bet jis vis tiek turėjo atlikti privalomąją karo tarnybą.

Tuo metu klaipėdiečiui iškeltą baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas nusprendė, kad kariuomenės vadovybei nepaklusęs karys turės atlikti 20 parų arešto bausmę Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Arnas R. sutiko su šia ikiteisminį tyrimą kontroliavusio prokuroro pasiūlyta bausme ir iš tarnybos vietos buvo išvežtas atlikti arešto bausmės.

Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad Arnas R., būdamas nuolatinės privalomosios karo tarnybos kariu, dar praėjusių metų spalio 16 d. atsisakė vykdyti vado įsakymą, kuriuo jam buvo nurodyta dalyvauti nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių priesaikos ceremonijoje ir duoti Lietuvos kario priesaiką.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas profesinės karo tarnybos karys, kuris atliko tarnybą tame pačiame batalione kaip ir Arnas R., sakė, kad buvo pasikvietęs karį pasikalbėti, o šio pokalbio metu ne tik jį supažindino vado įsakymu, bet ir paaiškino, kokios yra įsakymo nevykdymo pasekmės.

„Kariui paaiškinau, kad už įsakymo nevykdymą gresia baudžiamoji atsakomybė, – sakė liudytojas. – Tuo metu laikinasis jaunesnysis eilinis Arnas R. teigė viską supratęs, tačiau jokio konkretaus paaiškinimo nepateikė, pasakė, kad nenori prisiekti ir tęsti tarnybą.“

Anot kario, Arnas R. taip ir nedalyvavo priesaikos ceremonijoje, pasiliko savo kuopoje. „Arnas R. tarnauja nuo rugsėjo 28 d., laikosi kario rutinos, problemų nesukelia“, – sakė jis.

Apie kario nenorą prisiekti ištikimai tarnauti Lietuvai liudijo ir kitas karys, prieš ceremoniją kalbėjęs su Arnu R.

„Kai paklausiau, kodėl jis nenori duoti priesaikos, jis atsakė, kad nebenori būti batalione, nenori tarnauti ir pageidauja nutraukti karinę tarnybą, – sakė jis. – Apie laikinojo jaunesniojo eilinio sprendimą pranešiau kuopos vadui, todėl netrukus su juo kalbėjosi bataliono teisininkas, psichologė, jie bandė išsiaiškinti priežastis, taip pat vylėsi, kad karys persigalvos ir duos priesaiką.

Bet jis nekeitė pozicijos, todėl priesaikos dieną Arną R. nuvedžiau pas kuopos vadą, kuris jam paaiškino, kad karys privalo vykdyti visus vado įsakymus ir kokios yra įsakymo nevykdymo pasekmės, kad gresia baudžiamoji atsakomybė, taip pat davė perskaityti dokumentus. Bet Arnas R. nekeitė nuomonės, sakė, kad viską suprato, tačiau nenori tęsti tarnybos, todėl neprisieks. Kodėl taip elgiasi, jis konkrečiau nepaaiškino, bet pareiškė, kad atsisako dalyvauti priesaikos davimo ceremonijoje ir joje nedalyvavo.“

Tuo metu Arnas R. apklausos metu prisipažino, kad tarnauti Lietuvos kariuomenėje pasisiūlė dar rugpjūčio mėnesį.

„Buvau ką tik grįžęs iš užsienio, neturėjau darbo, be to, žinojau, kad bet kada vis tiek galiu būti pašauktas atlikti privalomosios karo tarnybos pagal šauktinių sąrašus, todėl nutariau savo iniciatyva pasisiūlyti atlikti tarnybą, – sakė klaipėdietis. – Buvau priimtas ir pakviestas atlikti tarnybą. Bet vos tik pradėjęs tarnauti supratau, kad padariau didelę klaidą – norėjau kuo greičiau pasitraukti ir gįžti į namus.“

Karys neslėpė, kad prieš pasirašydamas prašymą priimti tarnauti Lietuvos kariuomenėje jis buvo supažindintas su dokumentais, kuriuose nurodoma, kad yra privaloma sąlyga atlikti tarnybą 9 mėnesius.

„Suprasdamas, kad jokio teisėto būdo nutraukti tarnybą nėra, nusprendžiau neduoti priesaikos – galvojau, kad tokiu būdu būsiu pašalintas iš tarnybos, – prisipažino jis. – Likus maždaug trims dienos iki priesaikos dienos, apie savo priimtą sprendimą pranešiau seržantui, kuris man paaiškino, kad nepaisant mano priimto sprendimo aš vis tiek turėsiu tarnauti 9 mėnesius, taip pat išaiškino, kokia gresia atsakomybė už įsakymų nevykdymą. Po to su manimi kalbėjo daugybė žmonių, visi aiškino, kad vis tiek turėsiu tęsti tarnybą, už atsisakymą vykdyti įsakymus man kils baudžiamoji atsakomybė. Bet vis tiek nutariau nepaklusti – maniau, kad iš tarnybos būsiu pašalintas dėl teistumo. “

Karys prisipažino, kad prieš pat priesaikos ceremoniją jį įkalbinėjo persigalvoti ne tik tarnybos draugai, bet ir vadovybė: „Jie nuolat su manimi kalbėjosi, priesaikos dieną atėjo bataliono vadas, tačiau aš atsisakiau dalyvauti priesaikos ceremonijoje ir į rikiuotę nevykau.“

Arnui R. iškeltą baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas konstatavo, kad pasitvirtino ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys – karys pats pateikė prašymą pašaukti į privalomąją pradinę karo tarnybą, taip pat pasirašė dokumemtus, kuriuose nurodyta šaukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybos tvarka ir sąlygos; šių sąlygų karys pasižadėjo laikytis.

„Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis Arnas R., būdamas nuolatinės privalomosios karo tarnybos kariu, atsisakė vykdyti vado įsakymą – dalyvauti nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių priesaikos ceremonijoje ir duoti Lietuvos kario priesaiką“, – bylą išnagrinėjusi teisėja Rasa Stonkuvienė pažymėjo, kad Arno R. kaltė taip pat įrodyta jo paties parodymais, kuriais jis prisipažino kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo.

Anot teismo, Arnas R. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų, iki šiol yra nuolatinės privalomosios karo tarnybos karys, anksčiau neteistas ir nebaustas administracine tvarka.

Kario atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatęs teismas konstatavo, kad „bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam Arnui R. paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje nurodytą ir prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlomą bausmės rūšį – areštą.“

Delfi primena, kad kariuomenė paskelbė 2021 m. karo prievolininkų sąrašus, į kuriuos įtraukta apie 38 tūkst. 18–23 m. jaunuolių. Iš jų į tarnybą įvairiuose Lietuvos kariuomenės daliniuose planuojama pašaukti 3 828 karo prievolininkus.

Devynių mėnesių trukmės nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą Seimas atnaujino 2015 m. pavasarį. Tai buvo padaryta atsižvelgiant į pasikeitusią geopolitinę situaciją ir valstybės saugumui kylančias grėsmes.

Sugrąžinus šauktinių tarnybą taip pat siekiama sustiprinti ir pagreitinti kariuomenės dalinių užpildymą profesinės karo tarnybos kariais, suformuoti pakankamą kariuomenės parengtąjį rezervą ir užtikrinti tinkamą piliečių pasirengimą ginti savo valstybę.