Nepažabotas LRT valdžios apetitas

Tačiau politikai tvirtina, kad nieko pakeisti negali - net Konstitucinis Teismas LRT apskelbė kone šventuoju.

Šokiruojantys faktai

2019 m. LRT finansinėje ataskaitoje skelbiama, kokios algos mokamos šioje darbovietėje. Kaip „Vakaro žinios" jau rašė, generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė gavo apie 5,9 tūkst. eurų mėnesio algą (neatskaičius mokesčių), Administravimo ir veiklos vykdymo departamento vadovas Tomas Rytel - apie 8,3 tūkst. eurų, interneto departamento vadovas Ričardas Baltaduonis - net per 10 tūkst. eurų arba daugiau nei šalies prezidentas ir kone dvigubai nei premjeras.

Po „Vakaro žinių" publikacijos portalas tv3.lt paskelbė, jog LRT vadovai gauna dešimtis tūkstančių eurų priedus pažeisdami galiojančią tvarką ir susitarimus su profesine sąjunga. Jie neva mokami LRT generalinės direktorės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės favoritams.

Be to, LRT darbuotojų, kurie bijo būti įvardinti, teigimu, vadovai esą nelegaliai įdarbina dalį darbuotojų ir ragina klastoti dokumentus, darbo apmokėjimo tvarka kaitaliojama neinformuojant darbuotojų ir t.t.

O LRT taryba, pasak tv3.lt, ne tik kad tam neužkerta kelio, bet ir šių metų pradžioje skyrė generalinei direktorei jos vieno mėnesio algos dydžio priedą, „rekomendavo" paskatinti kitus administracijos vadovus, o M.Garbačiauskaitė-Budrienė esą daugiau kaip 30 tūkst. eurų skyrė penkiems vadovams, kurie ir taip uždirba daugiausiai.

Deja, LRT vadovybė su „Vakaro žinių" skaitytojais nepanoro pasidalinti, kodėl taip žarstomi mokesčių mokėtojų pinigai.

O kaip į tai sureagavo Seimas? „Valstiečių" lyderis ir Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis, kad ir kiek žadėjo kovą su LRT šėrykla, besibaigiant šiai kadencijai prisipažino, jog Seimas ką nors pakeisti yra bejėgis.

Propagandos instrumentas

„Problema yra ta, kad LRT tapo propagandiniu instrumentu. Matome, kam jis dirba - konservatoriams, liberalams. Jei norėtume ką nors keisti, pritrūktume balsų, nes, pavyzdžiui, „socdarbiečiai" būtų kitoje pusėje.

Keista, kad pavyko pakeisti LRT įstatymą, nors LRT vadovybė pataisas blokavo visais būdais. Jei nebūtų parėmusi prezidentūra, tikrai to nebūtų pavykę, nes LRT prieš jai neparankius politikus naudoja spaudimo priemones - jei kas pasisako prieš, iškart prieš juos pradedami rodyti „tyrimai".

Visiškai iš piršto laužti. Tada politikai pagalvoja - gal geriau patylėsiu, kad nepatekčiau į mėsmalę", - tikino R.Karbauskis.

Pasak jo, daugiausiai klausimų kyla dėl LRT tarybos veiklos. Sausį įsigaliojus pataisoms, LRT taryba gaus daugiau teisių.

„Tikiuosi, deramai jas panaudos, nes dabar tai, kas vyksta LRT, negali nešokiruoti. Bet dabar LRT taryba, kuri atsako už LRT veiklą, sako, kad net nežino, kas dedasi, nes realiai viską valdo generalinis LRT direktorius. Netikiu, kad ir sausį kas nors pasikeis, nes žmonės taryboje liks tie patys", - sakė R.Karbauskis.

Svarbus KT sprendimas

Anot jo, jei Seimas bandytų apriboti LRT vadovų algas, iškart būtų kreiptasi į Konstitucinį Teismą, kuris neabejotina išaiškintų, kad tai yra kišimasis į nepriklausomo transliuotojo veiklą. R.Karbauskis priminė, kad į Konstitucinį Teismą yra kreiptasi dėl išaiškinimo, ar dabartinė tvarka, kai LRT finansavimas priklauso vien nuo šalies BVP, yra teisingas. Ir KT faktiškai be argumentų išaiškino, jog tvarka yra teisinga.

„Kokius produktus gamina LRT? Ji turėtų vykdyti misiją, tačiau vykdo politinius užsakymus bei siekia savo pačios tikslų. Jei Konstitucinis Teismas būtų išaiškinęs, kad dabartinė tvarka yra keistina, LRT būtų suinteresuota pagaliau pradėti vykdyti misiją, užtikrinti pliuralizmą ir t.t., priešingu atveju, gautų mažesnį finansavimą", - sakė R.Karbauskis.

Šiurpina net konservatorių

Įdomu, kad parlamentaras Kęstutis Masiulis, nors ir yra konservatorių, kuriuos LRT itin mėgsta savo eteryje, atstovas, tik iš dalies palaiko nacionalinį transliuotoją, argumentuodamas jo nepriklausomumu, tačiau kartu tvirtina, kad algos ten kai kam - nenatūraliai išpūstos.

„Jie yra nepriklausomi, todėl Seimas nesikiša ir neturėtų kištis. Manau, kad ir komercinėse žiniasklaidos priemonėse yra disproporcijos, vadovai keliskart daugiau uždirba, tik disproporcijos neturi būti didesnės nei 3-5 kartus.

Jei kas uždirba 10 tūkst., tai eilinis darbuotojas turi gauti 1,5-2 tūkst. eurų (deja, LRT vairuotojai, statybininkai, staliai, siuvėjai, apšvietėjai uždirba iki 1000 eurų, tad disproporcija - apie 10 kartų, - aut. past.). Tačiau politikai į tai neturi kištis", - tvirtino K.Masiulis.

Kita vertus, pasak parlamentaro, nenormalu, kai LRT padalinio vadovas uždirba daugiau nei šalies prezidentas.

„Jei būtų mano valia, visiems biudžetininkams galiotų Darbo kodeksas. Ir algos visiems turėtų būti mokamos proporcingai. Šalies vadovas turėtų būti apmokamas daugiausiai, po to turėtų sekti premjeras, Seimo pirmininkas. Aš, kaip Seimo narys, sakau, kad ir Seimo narys turėtų uždirbti daugiau nei, pavyzdžiui, universiteto profesorius. Nes 2000 m. buvau išrinktas į Seimą, tačiau atsisakiau mandato, nes būčiau uždirbęs trečdaliu mažiau", - aiškina K.Masiulis.

Dar blogiau nei buvo

Politologas Vytautas Sinica sako, kad situacija, susijusi su LRT, yra absoliučiai nenormali. Pasak jo, ir buvęs LRT vadovas Audrius Siaurusevičius savo valdymo metodais nežavėjo.

„O naujoji vadovė apskritai su LRT pradėjo elgtis taip, kad draugai gautų kuo daugiau naudos. O ir ideologine prasme turinys visiškai nesusijęs su misija - atsirado įvairi LGBT propaganda, politinės laidos išliko tendencingos, išliko žmonės, kurie nepageidaujami eteryje.

Taip, politikai negali kištis į turinį, tačiau privalo kištis į LRT valdymą, nes nepriklausomumas nėra absoliutus, LRT turi laikytis įstatymų", - įsitikinęs V.Sinica.