Kaip kelyje turi elgtis riedutininkai ir riedlentininkai

Riedutininkai ir riedlentininkai neslepia, kad sulaukia ir dviračių takais važiuojančių, ir pėsčiomis einančių keiksmų. Vieni pyksta dėl to, kad dviračių takai yra skirti tik važiuojantiems dviem ratais arba elektriniais paspirtukais, kiti piktinasi, kad ganėtinai nemažus greičius išvystyti galintys riedutininkai ir riedlentininkai kelia pavojų pėstiesiems.

Elektriniams – kitokios taisyklės

Kur derėtų važiuoti riedlentininkams ir riedutininkams, sako Marija Kazanovič, Lietuvos Kelių policijos tarnybos (LKPT) vyresnioji specialistė, atskirti nėra taip sudėtinga. Viskas priklauso nuo to, ar norėdamas važiuoti žmogus pats spiriasi, ar naudojamas koks nors variklis.

„Kai tik naudojamas kažkoks variklis, pavyzdžiui, važiuojama elektrine riedlente, tokia transporto priemonė klasifikuojama kaip dviratis ir ja važiuojančiam privalu laikytis tų pačių taisyklių, kaip ir dviratininkams“, – akcentuoja pašnekovė.

Kitaip tariant, stovėdamas ant elektrinės riedlentės ir norėdamas važiuoti važiuojamąja kelio dalimi, žmogus privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę, o nepilnamečiams būtinas šalmas. Važiuoti tokia riedlente galima tik dviračių arba pėsčiųjų ir dviračių takais, o ten, kur jų nėra – kelkraščiais. Jeigu dviračių takų ir kelkraščių nėra, galima važiuoti važiuojamąja kelio dalimi, kuo arčiau dešinio kelkraščio.

Kai kurie laikomi pėsčiaisiais

Kita situacija, jeigu riedlentė ar riedučiai neturi elektros variklio. Tokiu atveju, sako M. Kazanovič, galioja Kelių eismo taisyklės (KET), taikomos pėstiesiems. Visgi svarbu prisiminti vieną taisyklę.

„KET 48 punktas nurodo, kad pėstiesiems draudžiama važiuoti riedučiais, riedlentėmis ir paspirtukais (be elektros variklio – red. pastaba) važiuojamąja kelio dalimi, taip pat negalima važiuoti ir per perėjas. Tad tiek riedutininkai, tiek riedlentininkai per pėsčiųjų perėjas turėtų eiti, ne važiuoti“, – pabrėžė žinovė.

Be to, akcentavo M. Kazanovič, šiems eismo dalyviams draudžiama važiuoti dviračių takais – toks pats draudimas taikomas ir pėstiesiems.

„Kitaip tariant, išaiškinimas labai paprastas. Jeigu yra varikliukas, reiškia, galioja dviratininkams taikomos KET, jeigu atsispiriama, reiškia, pėstiesiems galiojančios KET“, – kalbėjo žinovė.

Kaip važiuoti pro pėsčiuosius

Kadangi tiek riedlente, tiek riedučiais galima išvystyti kur kas didesnį greitį nei, pavyzdžiui, šaligatviu einančiųjų pėsčiųjų, specialistė pabrėžė, kad pro žmones riedlentininkai ir riedutininkai turėtų riedėti 6-7 km/val. greičiu, maždaug tokiu, kaip eina žmonės.

„Tačiau svarbiausia yra savitarpio pagarba ir atsargumas. Nesvarbu, ar einama pėsčiomis, ar važiuojama kažkokia transporto priemone, tuo metu žmogus apie savo eismo dalyvio statusą negalvoja. Todėl reikėtų elgtis taip, kad kažkieno veiksmai nesukeltų pavojaus nei pačiam žmogui, nei aplinkiniams“, – sakė M. Kazanovič.

Ji neslėpė, kad avarijų, į kurias patenka alternatyvias transporto priemones pasirinkę žmonės, skaičius išaugo, mat žmonės nepaiso taisyklių, nesielgia atsargiai ir negerbia aplinkinių.

„Liūdniausia yra tai, kad partrenkę kitą eismo dalyvį dažnai žmonės nuvažiuoja tolyn iš įvykio vietos. Mes raginame įvykus incidentui ar susidūrimui, kur buvo bent šiek tiek pakenkta žmogaus sveikatai, kviesti policiją, kuri tikrai nustatys, kas kaltas, kas teisus, ir išsiaiškins dėl padarinių“, – kalbėjo pašnekovė.

Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.