Iš pradžių plastikas, dabar tekstilė: po kelių metų gyventojai privalės rūšiuoti drabužius

Rūbai bendrovėje „Omniteksas“ siuvami daugiausia iš medvilnės, vilnos, lino. Beveik visi eksportuojami, didžiausias kiekis į Skandinaviją. Ten, įmonės savininko teigimu, netvarios medžiagos jau nepripažįstamos. Natūralių pluoštų atliekas ir tvarkyti lengviau, nors apskritai su visomis problema.

„Vargstam. Vargstam, todėl, kad Lietuvoj ir regione nėra geros infrastruktūros atliekoms tvarkyti. Vilnones, sakysim, atliekas, grynavilnes atliekas mes jas parduodam... Kartais parduodam medvilnines atliekas, bet sintetinės, mišrių pluoštų atliekos – jos šiandien yra problematiškos“, – sako bendrovės „Omniteksas“ akcininkas Vydas Damalakas.

O bendrovėje „Neaustima“ pramoninių audinių likučiai susmulkinami, sumalami ir virsta naujais audiniais. Iš jų gaminami čiužiniai, pagalvių užpildai, paminkštinimai baldams. Maždaug ketvirtadalį žaliavos vienintelė tokia Lietuvoje įmonė pasigamina būtent iš perdirbtų tekstilės atliekų.

„Šiaip tai įmonei labai aktualu, kad atliekos būtų rūšiuojamos, kad atsiskirtų sintetinės atliekos ir atsiskirtų mišraus pluošto atliekos. Šitoje vietoje įmonės tikrai susitvarko, daugelis įmonių imasi rūšiavimo“, – sako bendrovės „Neaustima“ vadovas Raimondas Lukauskas.

Gyventojai tekstilę neretai meta į šiukšlių konteinerius. Bet nuo 2025-ųjų įsigalios prievolė drabužius, pliušinius žaislus, medžiaginę avalynę mesti tik į tekstilei skirtus konteinerius. Tokių Lietuvoje dabar yra apie 300, bet po ketverių metų turės būti daugiau.

„Dabar tikrai daug gyventojų jau žino tikriausiai apie dėmesį, skiriamą plastiko atliekoms ir jų tvarkymui, atsisakymui ar ne visų vienkartinių plastikinių indų, tai ir tekstilės atliekos pripažįstamos, kad irgi yra antras pagal sudėtingumą, gal problematiką keliantis atliekų srautas, nes tikrai vartojimui augant tekstilės atliekų susidaro gana daug“, – LRT teigia Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė Agnė Bagočiutė.

Lietuvoje kasmet – apie 11 tūkst. tonų. Bet Briuselio rūpestis – ne tik atliekų rūšiavimas, bet ir tai, ką daryti po to.

Europos Komisija (EK) svarsto, kad už tekstilės atliekų sutvarkymą atsakingi turėtų tapti gamintojai, kaip yra su pakuotėmis. Kartu jie būtų skatinami gaminti iš natūralių pluoštų. Gamintojai sako, neaišku, kiek naujovės kainuotų, kaip paveiktų visą Lietuvos tekstilės pramonę, kuriančią apie 6 proc. BVP. Ir viskas įsikalkuliuotų į kainą galutiniam pirkėjui.

„Kuo žmonės geresnį daiktą norės nusipirkti, tvarkingesnį, ekologiškesnį, tuo jisai, aišku, turės tam tikrą atitinkamai tvarią kainą. Nebus visiškai pigus, nes tai yra susiję su tam tikrai ištekliais, kurie nėra pigūs“, – sako Aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos prezidentas Kęstutis Daukšys.

Asociacijos vadovas sako, EK turėtų kelti ir žmonių sąmoningumą, kad drabužius jie saugotų ir šie tarnautų kuo ilgiau.

Drabužiai šiais laikais keičiami vis naujais ir naujais. „Euromonitor“ tyrimas parodė, kad dabar vienas drabužis dėvimas vidutiniškai vos 7–8 kartus, kol juo atsikratoma arba jis paaukojamas. Anksčiau vienas drabužis dėvėtas bent 30 ar 40 kartų.