A. Monkevičius: mokslo metai trumpinami nebus

Pasitarime ministerijoje dėl Seime vykusio Vyriausybės pristatymo dalyvauti negalėjęs dalyvauti švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius žurnalistams tvirtino, kad mokslo metai trumpinami nebus. Esą mokyklos bus konsultuojamos, kaip kokybiškai organizuoti ugdymo procesą, pristatoma geroji praktika, ieškoma papildomai lėšų ugdymo veikloms.

„Tikrai tai nėra lengvas uždavinys, kaip reikėtų ugdymo programą, kuri apima tam tikrą valandų skaičių, įgyvendinti sėkmingai. Bet yra labai daug geros patirties, kaip tą daryti. Pats lengviausias dalykas būtų sutrumpinti, apriboti ir pasakyti, kad dedame tašką, bet žymiai svarbiau yra matant svarbiausią tikslą – vaiką – kaip tą ugdymo programą įgyvendinti ne popieriuje, bet iš tikrųjų vaiko savybes, gebėjimus (ugdyti – ELTA). (...) Jeigu pastebėjote, tai nebuvo diskusija dėl trukmės, tai buvo tema apie gerą mokyklą... ir link to krypsta. Geros mokyklos koncepcija yra, bet praktikos dar trūksta. Kaip turi formuotis geros mokyklos praktika – šita kryptimi dar ne kartą susitikę kalbėsimės“, – sakė A. Monkevičius.

Pasak ministro, kartu su Sveikatos apsaugos ministerija netrukus bus parengtas higienos normų ugdymo patalpose reglamentas. Taip pat bus siekiama ateinančiais metais padvigubinti finansavimą mokinių pažintinei veiklai. Tam reikia mažiausiai 6 mln. eurų.

Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Audrius Jurgelevičius po pasitarimo sakė nieko naujo dėl pailgintų mokslo metų iš ministerijos atstovų neišgirdęs.

„Tos pačios šnekos, kad tai yra politinis sprendimas, priimtas prieš dvejus metus. Ir priėmus tą sprendimą, jokių aiškių planų, kaip turi dirbti mokyklos nebuvo. Šiandien vėl buvo svarstoma, dalijamasi gerąja patirtim,i kaip turėtų dirbti mokyklos. Antri mokslo metai jau ant nosies, bet niekas nekalba apie tai, kaip ilgesni, trumpesni mokslo metai veikia ugdymo kokybę, ar gerina, ar blogina, ar apskritai neturi jokios įtakos. Apie papildomas lėšas neformalioms veikloms, apie kurias daug kalba, irgi nekalbama, kalbama tiktai, kad reikėtų ieškoti, galima būtų suieškoti, bet jokių konkrečių dalykų nėra ir aišku, kad ateinantys mokslo metai bus palikti mokykloms, ir kiekviena mokykla kapanosis“, – pabrėžė A. Jurgelevičius.

Lietuvos tėvų forumo atstovas Kęstutis Mikolajūnas sako, kad esama situacija prailginus mokslo metus tėvų netenkina. Laikas esą praleidžiamas neproduktyviai, organizuoti papildomas veiklas su visa klase yra sudėtinga, vaikai nei dirba, nei ilsisi.

Tėvų forumas siūlo įvesti tvarką, kad pailgintų mokslo metų užsiėmimai būtų neprivalomi.

„Organizuoti edukacinę veiklą, išvyką imant visos mokyklos lygmeniu yra tikrai didelė užduotis, didelis iššūkis. Jeigu prailgintų mokslo metų dvi arba trys savaitės būtų neprivalomos ir klasėje liktų, pavyzdžiui, trečdalis ar penktadalis mokinių, tai su tais likusiais mokiniais būtų galima suorganizuoti įdomias veiklas, edukacines išvykas ar net pačioje klasėje veikti. Bet taip, kaip yra dabar, miestuose mokyklos perpildytos, tai kitokias veiklas nei tradicinės pamokos sunku organizuoti“, – sakė Lietuvos tėvų forumo atstovas.

Pasak jo, jei vasarai prasidėjus dvi tris savaites į mokyklą eiti būtų neprivaloma, tai išspręstų ir papildomo ugdymo organizavimo, ir vaikų užimtumo problemas.

„Tie vaikai, kuriems reikėtų pasitempti, kažką pasikartoti ar kurie dėl ligos atsiliko, galėtų per prailgintą mokslo metų laiką užpildyti spragas. Galėtų lankyti ir tie, kurių tėvams labai svarbus užimtumas, ypač mažų vaikų, nes mažų vaikų nėra kur palikti. Tačiau vyresni vaikai galėtų eiti dirbti, savanoriauti ir gauti tam tikras patirtis, kurių mokykla šiandien negali užtikrinti, o gyvenime jų labai reikia“, – sakė K. Mikolajūnas.

Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Sara Aškinytė sako, kad didžiosios dalies Lietuvos mokyklų moksleiviai yra nusivylę dėl neproduktyviai praleisto prailgintų mokslo metų laiko. Jei būtų visgi nuspręsta esamą tvarką palikti, esą privalo būti užtikrinta veiklų kokybė.

„Prieš kelerius metus, kai buvo kalbama apie mokslo metų ilginimą, Lietuvos moksleivių sąjunga labai aiškiai pasisakė už ilginimą, jei tas papildomas laikas bus išnaudojamas produktyviai ir kokybiškai. Šiandien mes to nematome. Kai kur, taip, sėkmės pavyzdžių yra, bet bendra situacija nėra gera ir mes nesame tuo patenkinti. Mes skatiname ir norime, kad tos papildomos savaitės, kurių tikslas praleisti jas kokybiškai, sužinoti, išmokti kažko naujo, paveikti kokias nors kitokias veiklas, kad jos kažką naujo suteiktų moksleiviui. To nevyksta. Mes raginame visgi akcentuoti svarbą gerai ir tinkamai išnaudoti tą laiką“, – sakė S. Aškinytė.

Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinės sąjungos pirmininkė Jolita Andrijauskienė sako, kad, norint kokybiškai organizuoti papildomas veiklas per pratęstą mokslo metų laiką, būtina tam skirti kur kas daugiau lėšų nei skiriama dabar.

„Pavyzdžiui, dvi klases išvežti į Vilnių kainuoja 700 eurų, plius dar kaina už muziejų ir taip toliau. Bet jeigu mokykloje yra dvidešimt penkios klasės?...Tai yra pinigai, dideli pinigai iš tikrųjų. Jei dabar vaikui yra skiriama arti penkių eurų, tai kokia turėtų būti ta pinigų suma, kad iš tikrųjų gautume kokybę?“, – klausė J. Andrijauskienė.

Ji taip pat pabrėžė esanti įsitikinusi, kad pagrindinė mokyklos užduotis yra kokybiškai organizuoti pamokas, o ne popamokinę veiklą.

„Naudos mokslo metų prailginimas duotų tik tuo atveju, jei tai būtų tikroji ugdomoji veikla“, – pabrėžė J. Andrijauskienė.