Kuršių mariomis lakstys burvaltės

Šeštadienį, rugpjūčio 4-ąją, tarp Smiltynės kurhauzo ir Kopgalio forto vyks Kuršių marių burvalčių regata „Burpilis“. Lietuvos jūrų muziejus, bendradarbiaudamas su Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centru, atgaivina Kuršių marių burvalčių regatų tradiciją. Kartu su burvaltėmis startuos ir istorinės jachtos, kurios varžysis dėl vilniečio kalvio Egidijaus Latėno pagamintos „Burpilio“ taurės. Kurėnai ir venterinės valtys savo klasėje varžysis dėl laivinio bloko ir karties su kabliu (vadinamo busaku). Regatos pradžia – 12 valandą, prizų teikimo ceremonija prie tradicinių ir istorinių laivų prieplaukos (šalia pasukamo Grandinių tiltelio) – 16 valandą.

Pasak vieno iš regatos iniciatorių, Jūrų muziejaus istoriko Romualdo Adomavičiaus, istoriškai burvaltės, nors ir naudotos įvairiems kroviniams gabenti (šienui, daržovėms, gyvuliams ir kitoms turgaus prekėms), pirmiausia buvo žvejų kasdieniai laivai. Per šimtmečius vietos žvejai tapo įgudusiais buriuotojais.

– Nuolatinės pastangos pergudrauti gamtą, sugauti daugiau žuvies, greičiau išmesti ir ištraukti tinklus leido tobulinti burių valdymą, – pasakojo istorikas. – Paprastus juodadarbius žvejus galime vadinti pirmaisiais sportinio buriavimo atstovais dabartinės Lietuvos teritorijoje. O tarpukario laikotarpiu žvejų burvaltės rinkdavosi prie starto linijos ir regatose.

Kaip rašo ano meto vokiška spauda, 1927 m. vasarą prieš „Memeler Segel Verein“ (Klaipėdiškių buriuotojų sąjunga) rengtas buriavimo varžybas Nidoje vyko žvejų regata, kurioje varžėsi 49 burvaltės, suskirstytos į tris klases pagal dydį (venterinės valtys, kurėnai, kiudelvaltys). 1930 metų liepos 14 dienos pavakarę vykusi žvejų regata Juodkrantėje pristatyta jau kaip tradicinis renginys. Dalyvių būta daugiau nei keturiasdešimties. Regatos stebėti Juodkrantės prieplaukoje susirinko apie 100 žiūrovų. Už pirmą vietą buvo įteiktas barometras arba laikrodis, už antrą – neperšlampamas švarkas, už trečią – 50 litų.

Romualdas Adomavičius pasakojo, kad masiškai lietuviai pirmą kartą susipažino su kurėnais ir žvejų regatų tradicijomis 1934 metų rugpjūčio 11–12 dienomis Klaipėdoje vykusių Jūros dienos renginių metu.

– Antrąją šventės dieną, pasibaigus šventinėms iškilių asmenų kalboms, vainikavo kurėnų regata nuo Kurhauzo (jis tebestovi Smiltynėje prie senosios perkėlos) iki Kopgalio, kur dabar Nerijos forte įsikūręs Lietuvos jūrų muziejus, – sakė istorikas. – Burvalčių, kurių iš skirtingų Kuršių marių gyvenviečių susirinko 40, varžymąsi ir jachtų bei kitų laivelių paradą nuo garlaivio „Vilnius“ denio stebėjo prezidentas Antanas Smetona su palyda.

Jūros dienos renginių aprašymuose žvejų regata išskirta kaip vienas pagrindinių marinistinės šventės uždarymo akcentų. „Įspūdingiausias reginys buvo žvejų regata ir laivų paradas nepaprastai puošniu vaizdu praplaukęs pro „Vilnių“, kur buvo Tautos Vadas ir aukštieji svečiai. Pavakario dangų debesys jau rūpinosi aptraukti lietumi, bet greit vėl saulutė linksmomis spalvomis nudažė ištemptas bures, kurios vėjo raginamos nešiojo laivelius lenktynėms suplaukusius [...] kas garu, kas irklais, kas burėmis lakstė vėjo šiaušiamose Kuršmarėse.“ (Lietuvos Keleivis, 1934 08 14, p. 4).

Starto metu žvejai naudojo tradicinę priemonę laivo greičiui padidinti – burpilį. Su irklais pylė vandenį ant burių, kad pro sudrėkinto audinio akutes prasiskverbtų kuo mažiau vėjo, taip stengdamiesi kiek galima daugiau išnaudoti jo varomąją jėgą.