Jūros šventė: tradicijos keičiasi

Pirmą kartą Jūros šventė (Jūros diena) paminėta 1934 metų rugpjūčio 12-ąją Lietuvos Vakarų sąjungos iniciatyva. Teigiama, kad joje dalyvavo 60 tūkstančių miestiečių ir svečių. Tarpukariu ši šventė populiarino jūrą, jūreivystę ir jūrines profesijas.

Apsilankęs šventėje, tautos vadas Antanas Smetona yra taręs šiuos sveikinimo žodžius: "Mūsų brolenių kova dėl Baltijos pajūrio laisvės buvo kruvina kova. Dabar mes vėl branginame jūrą ir mūsų pareiga kietai įsitvirtinti prie jūros ir budriai ją saugoti. Budėkite, visa Lietuva jums padės! Bendromis tautos pastangomis kelkime pajūrio gyventojų gerovę. Mūsų jūra, mes jos niekam ir niekuomet neatiduosim".

Svarbiausia - patriotizmas

Pirmieji Jūros švenčių metai gali pasigirti savo patriotiniais tikslais. Norėta populiarinti jūrą ir stiprinti Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, įvaizdį pasaulyje, skatinti lietuviško laivyno kūrimąsi ir pristatyti Klaipėdą Lietuvai. Beje, debiutinės šventės metu iškilo apgyvendinimo problema, daugeliui svečių teko miegoti lauke po plynu dangumi.

Kitais metais programa buvo papildyta prasminga ceremonija - ant molo apie 1 500 studentų davė iškilmingą priesaiką jūrai ir Tėvynei.

Iki pat 1964 metų šventėje išliko militaristiniai akcentai. Iš Kaliningrado atplaukę kariniai kateriai ir povandeniniai laivai demonstruodavo galingos technikos pranašumus, vyko jūreivių irklavimo varžybos, į marias leidosi iš karinių lėktuvų šokę desantininkai.

Artimesnė miestiečiui

Tik po 1964-ųjų į Jūros šventę įmaišyta daugiau spalvų - ne tik chaki. Nuo tada pradėta rengti miestiečiams artimesni renginiai. Šventės personažu tapo Neptūnas, atsirado pirmosios karnavalinės eisenos miesto gatvėmis, "Žalgirio" stadione vyko dainų ir šokių šventės.

Vėlesni metai buvo garsūs miestui svarbiais kultūriniais įvykiais. Atidarytas Kraštotyros muziejus, Danės skverelyje atidengta Žvejo skulptūra.

Tradicinė prekybinė mugė atsirado tik 1972 metais, ir Jūros šventė tapo panašesnė į šių laikų organizuotą renginį.

"Yra poreikis kažką pakeisti. Visada norisi žmonėms pateikti kažką atraktyvaus, šiuolaikiško ir originalaus. Juk renginį vertina jie. Tai savotiškas flirtas, žaidimas. Norisi sužinoti miestiečių nuomonę, o jie negaili pagyrų ir kritikos. Bet tai neužgožia džiaugsmo", - apie renginio transformciją pasakojo miesto šventinių dekoracijų kūrėjas Anatolijus Klemencovas.

Šventė dabar

Nuo pirmos surengtos ir šių laikų šventės turbūt nesiskiria tik viena tradicija - kiekvienais metais pagerbiami jūrininkai. Išlieka vainikų žuvusiems jūroje nuleidimo ceremonija, eisenos.

Jau nuo 2000 metų pasikeitė organizatoriai. Kultūros skyrius renginio šeimininko teises perdavė naujai įsteigtai viešajai įstaigai "Jūros šventė".

Sužinoti, ką mano klaipėdiečiai apie šį renginį, buvo surengta gyventojų apklausa. Ja paaiškėjo, jog miestiečiai šventėje labiausiai laukia... fejerverkų.

Prieš dešimtmetį kartu su Jūros švente buvo paminėtas Klaipėdos 750 metų jubiliejus, prieš kelerius metus surengta didžiųjų burlaivių regata, kuomet Klaipėdos krantinėse švartavosi per 100 laivų, lankėsi apie 4 000 įgulų narių.

Kito ir šventės apipavidalinimas. Apie 15 metų puošęs Jūros šventę A. Klemencovas priminė, jog pirmaisiais jo naujosios veiklos metais pilkame Klaipėdos mieste vyko auksinė invazija. Buvo sukurtos auksinės palmės, miesto gimimo simboliai angelai, vinis, gėdos stulpas, žuvys, sielų gaudytojai ir dar daug kitų instaliacijų. Savo vienu geriausiu darbu meistras įvardino aukštai ant virvių sukabintus jūrinius marškinėlius.

Reikalingos permainos

Kiekvienais metais Jūros šventė tolsta nuo savo pirmtakės. Keičiasi poreikiai, keičiasi ir tradicijos. Žmonės suplūsta į Klaipėdą iš visų šalies kampelių daugiausia pasilinksminti. Ne veltui juokaujama, kad per Jūros šventę ramybės norintys klaipėdiečiai išvažiuoja iš miesto.

A. Klemencovas sutiko, jog renginiui reikia naujų formų: "Ši šventė turi peraugti į aukštesnį kultūrinį lygį, kad tai nebūtų tik atsipalaidavimas. Reikia ir rimtos muzikos paklausyti. Mes, žinoma, nepadarysime šventės vien intelektualams. Visi turi rasti sau vietą. Aišku, tai - idealistinis vaizdas, bet būtų labai gerai, jei taip įvyktų."

Dekoracijų kūrėjas pabrėžė, jog svarbu į šventę įpinti teatrinių siužetų: turi būti gatvės teatras, kostiumai, mimai, chorai.

"Tas požiūris - "kaip nors, ištrauksim" - man nepatinka",- kalbėjo apie reikalingas realias permainas, o ne prisitaikymą prie situacijos menininkas.

A. Klemencovas priminė, jog šiais metais finansavimas kuklus, todėl ir renginio apipavidalinimas yra kuklesnis. Pagrindinis dėmesys skirtas miesto jubiliejui paminėti, Jūros šventė šiemet - lyg antrame plane. Tačiau ji - tokia pat svarbi, kaip ir seniau.

"Klaipėdoje nėra tokio masto ir tokią seną istoriją turinčios šventės. Tad turime ją gerbti", - apie renginio svarbą sako dekoracijų kūrėjas.