Šventinio stalo gidas

Šiame gide rasite pagrindines šventinio stalo serviravimo taisykles, etnologė Valerija Jankūnaitė patars, kaip padengti tradicinį Kūčių stalą, pasiūlysime ir keletą kalėdinio stalo puošybos idėjų.

KOKIOS Kalėdos be meduolių? Jie naudojami kuriant stalo kompozicijas, kalėdinius vainikus, puošiant eglutę ar kaip šventiniai akcentai pakuojant dovanas.

Pagrindinės taisyklės

Šventinio stalo veidas - staltiesė. Tai būtina kiekvieno kultūringo valgymo sudedamoji dalis (galima pakeisti servetėlėmis iš audinio kiekvienam asmeniui). Anksčiau buvo manoma, kad staltiesė turi būti išskirtinai tik balta. Tačiau šiandien staltiesės pasirinkimas nebėra toks principingas. Svarbiausia, kad ji būtų švari, be dėmių ir, be abejo, išlyginta.

Nuobodžiausia dalis - stalo serviravimas. Kiekvienam svečiui ar šeimos nariui reikia taip padėti lėkštę, kad ji būtų per du pirštus nuo stalo krašto. Kairėje pusėje nuo pagrindinės, kiek atokiau - lėkštutė duonai (asmeniniam naudojimui). Dešinėje pusėje nuo lėkštės sudedami peiliai (aštriu kampu į lėkštės pusę) ir šaukštas (jeigu bus vaišinama sriuba), o kairėje - šakutės. Jeigu dar numatyti ir saldūs patiekalai, įrankius galima paduoti kartu su jais arba jie dedami virš pagrindinės lėkštės, lygiagrečiai stalo kraštui.

Didieji įrankiai skirti pagrindiniam patiekalui, o mažesni - užkandžiams. Įrankiai išdėstomi atsižvelgiant į patiekalų eiliškumą. Pradedame nuo esančiųjų "išorėje".

Vyno butelis, skirtingai nei šampano, statomas ant stalo jau atidarytas: baltasis sausasis - prie žuvies patiekalų, raudonasis sausasis - prie mėsos, degtinė - prie šaltų užkandžių, šampanas - prie vaisių.

Vaisiai dedami stalo viduryje į dvi tris skirtingas vietas.

Įdarytą žuvį derėtų prieš patiekiant supjaustyti į porcijinius gabalėlius, sudėti į žuviai skirtą dubenį išlaikant jos formą. Puošiama žalumynais ir citrinų griežinėliais. Prie tokio dubens reikėtų padėti ir specialią mentelę, kad būtų patogu įsidėti.

Sūris ir sviestas patiekiami dubenėlyje ar mažoje lėkštėje. Supjaustytas sūris išdėliojamas "vėjo malūnėlio" pavidalu, o sviestas supjaustomas kvadratiniais gabalėliais. Lėkštės kraštai dažniausiai puošiami žalumynais ir ridikėliais.

Karštus patiekalus galima patiekti viename inde, jei svečių nedaug. Pasiūlyti įsidėti svečiui reikia prinešant dubenį iš kairės, o jei kiekvienam atskirai patiekiama porcija - paduoti iš dešinės.

Prieš atnešant desertą reikia nuo stalo nurinkti visus nereikalingus indus ir palikti tik šampano taures. Tortas į stalą patiekiamas jau supjaustytas.

Žinia, patiekalai ir puošimo elementai skiriasi atsižvelgiant į tai, kokiai šventei ruošiamasi.

Kūčių stalui - subtilios puošmenos

Pasak etnologės Valerijos Jankūnaitės, stalas nuo senovės turėjo ypatingą svarbą namuose, tai lyg namų altorius. Kūčių stalui balta staltiesė buvo būtina. Geriausia, anot etnologės, kad ji būtų iš močiutės skrynios, šilta, miela, ypatinga, sava... Jokiu būdu ne kiniška...

BALTA IR RAUDONA. Niekada neapsiriksite pasirinkę šias spalvas šv. Kalėdų stalui ir namams dekoruoti.

Stalą turėtų dengti visa šeima. Puošiamas jis subtiliai (palyginimui - Latvijoje priimta Kūčių stalą puošti gausiai, net stalo kojas apipindavo bruknių ar kadagių lapais). Pagrindiniai akcentai - šienas (parneštas tėvo, išskleistas mamos ir vyresniųjų dukrų), švęstas paplotėlis ir kryželis, statomi stalo viduryje. Tiesa, kryželiui kai kuriuose namuose net patalėlį iš šieno padarydavo.

Apskritai stengtasi ne tiek papuošti patį stalą, kiek namus. Dažniausiai - karpiniais iš popieriaus, padarydavo ir gaubtą lempai, už šventų paveikslų pakaišydavo eglišakių ar pušies šakelių. Populiarus dekoravimo elementas, ypač Aukštaitijoje, - sodai. Paprastai jie būdavo kabinami virš stalo. Iš šiaudų suveriamos figūros gali būti pritaikytos ir mūsų laikams.

Kitos puošmenos: karpiniai iš popieriaus, paukšteliai iš išpūstų kiaušinių, prilipinus plunksnas. Tikėta, kad jie gali atbaidyti piktąsias dvasias. Kodėl gi ir šiandien kokį vakarą nesusėdus ir nepasidarius jų? Gal ir mūsų namai laimingesni ir geresni taptų?..

Anot etnologės V. Jankūnaitės, stalą galima puošti viskuo: ir gyvomis gėlėmis, žvakėmis, vaisiais, tik, jei siekiama paisyti tradicijos, reikėtų vengti blizgučių. Uždegta žvakė ant stalo siejama su viltimi, ramybe, apsauga nuo nelaimių. Seniau, iš pagarbos išėjusiems, nevengta uždegti ir Grabnyčios žvakelės...

Šviesus ir jaukus Kalėdų stalas

Kalėdų dieną namai būna gyvesni, linksmesni, sulaukiama svečių, tad ir stalo puošyba jau kitokia nei per Kūčias.

Gėlės, žvakės, vaisiai, saldainiai, servetėlės - tinka viskas, juk prie gražiai padengto stalo mūsų mintys lengvesnės, o žodžiai - jaukesni.

Jei laukiate svečių, būtų gražu specialiai jiems paruošti vietas: uždegti žvakių, pastatytas kėdes apipinti šiaudais bei papuošti kaspinais, ant jų užmesti spalvotą skarą ar audinio gabalą. Vaizdą paryškins spalvotos servetėlės.

Pagrindinis kalėdinės puošybos akcentas - daugybė žvakių. Jos gali būti įvairių aukščių ir dydžių. Tiks net ir pačios pigiausios bei mažiausios. Svarbiausia, kad jos derėtų prie kitų stalo puošybos elementų ir nekliudytų svečiams bendrauti.

Žvakės uždegamos prieš pat svečiams atvykstant: juk kai ypač trūksta laiko, žvakė kaip tyčia neužsidega...

Nederėtų pamiršti ir gyvų gėlių - jas ant šventinio stalo tinka komponuoti su vaisiais, daržovėmis arba riešutais. Paprasčiausias būdas - aptepti obuolį, kriaušę ar kitą vaisių kiaušinio baltymu ir apibarstyti cukrumi ar pudra: atrodys tarsi apsnigti.

Pasibaigus Kalėdoms, šventinis šurmulys namuose atslūgs neilgam: atriedės Naujųjų metų banga...

Kaip papuošti namus Kalėdoms?

Kūčių ir Kalėdų tradicijos