Mokinuko "kabinetas": ir dirbti, ir ilsėtis

Artėjant naujiems mokslo metams pats laikas atidžiau pažvelgti į mokyklinuko kambarį - ar iš tiesų jis patogus, jaukus ir apstatytas taip, kad ruošiantis pamokoms niekas netrukdytų susikaupti.

Vienas pagrindinių dalykų, į ką reikėtų atkreipti dėmesį įrengiant mokinio kambarį - zonų atskyrimas. Psichologai ir dizaineriai vieningai sutaria, jog tai būtina. Zonos turėtų būti dvi - aktyvioji (žaidimams, sportui bei kitiems panašiems užsiėmimams) ir ramybės (ilsėtis ir miegoti). Zonų atskyrimas padės vaikui lengviau pereiti iš vienos būsenos į kitą.

Atskirti zonas gali padėti spalvos ir netgi skirtingas interjero stilius. Ramesniems vaikams - sangvinikams arba flegmatikams - tiks šiltų atspalvių aktyvioji zona, o emocingiems - cholerikams arba melancholikams - neutrali spalvų gama. Ši kambario vieta turėtų būti paprasto stiliaus - funkcionalizmo, minimalizmo arba high-tech. Remiantis moksliniais tyrinėjimais, toks interjeras stimuliuoja vaiko vystymąsi.

Patogu, kai šalia rašomojo stalo sustatyti stelažai, sukabintos lentynėlės - taip, kad juos būtų nesunku pasiekti

Poilsio zona galėtų būti šaltų pastelinių tonų. Tiks kantri, egzotiškas arba etno interjero stilius.

Mokyklinuko darbo vietoje puikiai tiktų ilgas prie sienos pastatytas stalas - ant jo užtektų erdvės ir kompiuteriui, ir ruoštis pamokoms. Jei vaikai du, jie puikiai jausis prie tokio stalo sėdėdami dviese - kol vyresnysis dirbs kompiuteriu, mažylis galės šalia piešti.

Idealu, jeigu mokinukui nereikia rašyti, skaityti ir dirbti kompiuteriu prie vieno stalo. Jeigu yra pakankamai vietos, kompiuterio staliuką ir stalą, skirtą ruošti pamokoms, patariama statyti atskirai.

Šviesa pro langą ant rašomojo stalo turėtų kristi iš kairės pusės. Beje, priešais pat langą jo statyti nerekomenduojama, kad pamokoms besiruošiančio mokinuko niekas neblaškytų.

Mokinio kambaryje spalvingos piešinukais dekoruotos sienos turėtų tapti rimtesnės, o vieta ilsėtis griežtai atskirta nuo aktyviosios

Patogu, kai šalia rašomojo stalo sustatyti stelažai, sukabintos lentynėlės - taip, kad juos būtų nesunku pasiekti. Uždaros lentynėlės ir spintelės su nepermatomomis durelėmis paslėps vaikų mėgstamą netvarką.

Pats mokyklinuko stalas turėtų būti tokio aukščio, kad ruošdamasis pamokoms vaikas galėtų ant jo visiškai padėti alkūnes.

Nevertėtų apsiriboti tik staline lempa (stovinčia taip, kad šviesa kristų iš kairės), nes kontrastas, kai vakare visas kambarys skendi tamsoje, kenkia regėjimui. Taigi sutemus ruošiantis pamokoms įjungta visą kambarį apšviečianti lempa yra būtinybė.

Kėdę pediatrai rekomenduoja išrinkti tokią, kad vaiko keliai sėdint nesiremtų į kraštą, negilia ir kietoka sėdyne. Atkaltė turėtų būti užfiksuota, kad nesilenktų atgal, ir besimokydami vaikai galėtų į ją atsiremti. Tai padės išvengti skoliozės bei kitų stuburo problemų.

Nedideliuose kambariuose dirbama kompiuteriu, skaitoma ir rašoma prie vieno stalo, bet esant galimybei, rekomenduojama rašomąjį ir kompiuterio stalus atskirti

Jeigu namie vaikų yra ne vienas, ypač patogios kėdės, kurių aukštį ir atkaltę galima reguliuoti.

Daugiau dėmesio derėtų skirti būsimojo pirmokėlio kambario permainoms. Vaikas lengviau adaptuosis prie naujo gyvenimo, jeigu vaikiškus sienų apmušalus su spalvingais piešinukais jo kambaryje pakeis rimtesni.

Geriausia, kad į uždaras vietas persikeltų ir žaisliukai. Taip jie liks kambaryje, bet bus paslėpti nuo akių ir neblaškys pamokoms besiruošiančio pirmokėlio dėmesio. Bent jau pirmaisiais metais psichologai nepataria atskirti žaidimų ir mokymosi erdvių, kad vaikui nekiltų pasipriešinimas darbui.

Tam, kad būtų stimuliuojamas mažylio intelektas, interjerui patariama rinktis švelnią pilką, sniego baltumo, įvairių atspalvių raudoną bei cinamono spalvas.

Parengė Olga Beleičeva