Mados istorikui Aleksandrui Vasiljevui kailinius siuvo šiauliečiai
Aštuoni mėnesiai kruopštaus darbo, išsami 1910 metais pasiūtų kailinių originalo analizė, keli primatavimai – tiek prireikė, kad žinomam mados istorikui Aleksandrui Vasiljevui šiauliečiai pasiūtų unikalius kailinius. Šį išskirtinį įdomų užsakymą atliko Šiauliuose įsikūrusi įmonė „Kailių mitas“. „Buvo netikėta, bet labai malonu – jis įvertino šiauliečių meistrų darbą“, – sakė įmonės vadovas Saulius Kmitas.
Malonus netikėtumas
Šiauliuose įsikūrusios kailių siuvimo įmonės patalpose verda darbas: ant pakabų sukabinti jau baigti siūti, bet dar be kai kurių detalių kailiniai, paruošta medžiaga, darbuotojos triūsia prie gaminių.
Įmonės direktorius Saulius Kmitas kviečia užeiti į jo kabinetą. Atvažiavome pasikalbėti apie kailinius, kuriuos siuvo garsiam mados istorikui Aleksandrui Vasiljevui. Ant sienos – paveikslas su naujuosius savo kailinius demonstruojančiu garsiuoju užsakovu.
„Pasiūtus kailinius jau buvome atidavę A. Vasiljevui Vilniuje, kai jis ten viešėjo. Jis tuomet užsiminė, kad norėtų mus pamatyti Šiauliuose, Ch. Frenkelio viloje, per parodos „Karalienės Viktorijos laikų mada (1837–1901)“ atidarymą“, – pasakojo S. Kmitas.
Po parodos atidarymo mados istorikas atsinešė naujuosius kailinius ir pristatė visiems susirinkusiems. Demonstruodamas kailinius A. Vasiljevas neslėpė pasitenkinimo naujuoju gaminiu, gyrė jo patogumą, negailėjo gražių žodžių jo gamintojams.
„Buvo netikėta, bet labai malonu – jis įvertino šiauliečių meistrų darbą. Nemaniau, kad A. Vasiljevas atsiveš kailinius, prie visų pagirs mūsų gaminį, pabrėš ne tik Lietuvos vardą, bet ir Šiaulius. Sakė, kad šių kailinių jam pavydi pats Filipas Kirkorovas“, – šypsojosi ponas Saulius.
Šimtametis pavyzdys
Mados istorikas A. Vasiljevas turėjo 1910 metais kailių meistrų pasiūtus kailinius. Ieškojo galinčių atkartoti šį istorinį gaminį iki menkiausių smulkmenų. S. Kmito įmonę istorikui rekomendavo rusų verslininkai, bendradarbiaujantys su šiauliečiais.
„Gavę tokį užsakymą labai nenustebome. Malonu ir smagu, kai įvertina mūsų darbą. Įvairūs žmonės užsisako kailinius. Važiavome į Vilnių su mados istoriku susitikti, paimti senovinio pavyzdžio bei išmatuoti patį. Matavome dar tris kartus“, – prisiminė direktorius.
Daugiau kaip prieš 100 metų siūti kailiniai buvo savotiškas iššūkis kailių meistrams. Istoriko sąlyga, jog kailinių kopija būtų visiškai tiksli, vertė meistrus kruopščiai analizuoti ne tik kailius, jų sukirpimą, rūbo siūles, kitas gudrybes, bet ir tartis su kolegomis dėl technologijų.
„Pagaminome maketą, kurį pamatavome mados istorikui. Jis netiko. Gaminome dar vieną. Kai viskas puikiausiai tiko, siuvome kailinius. Ar nebuvo priekabus klientas? Tikrai ne, tačiau tiksliai žinojo, ko nori. Jis labai taktiškas, mandagus, aristokratiškos prigimties žmogus. Šalia tokio pats turi pasitempti, – pasakojo S. Kmitas. – Iš kur tokius kailinius A. Vasiljevas gavo, neklausėme, tačiau jis pasakojo, kad tuo laiku tokius kailinius, kai kailis būdavo viduje, nešiojo Maskvos pirkliai.“
Aštuonių mėnesių darbas
Mados istoriko duotas rūbo pavyzdys buvo pasiūtas iš šeško kailių bei bebro apykaklės. Rankovėse buvo įsiūtas kitokios rūšies kailis. Šios profesinės paslapties atskleisti S. Kmitas nenorėjo. Meistrai sulygino, kad lietuviškojo šeško kailis toks pat, kaip ir senoviniame pirklio rūbe. Jį ir naudojo.
„Radome labai įdomių anuometinių siuvėjų sprendimų, iš kurių pasimokėme. Įdomu, kai prieš mus atsiskleidė informacija iš praeities. Senųjų siuvėjų technologijos buvo įdomios: kailio kirpimas, apipavidalinimas, stilius, tuomet buvo madinga, kai kailiniai nuo pečių į apačią platėdavo, lengvai krisdavo“, – pasakojo direktorius.
Šimtametį pavyzdį-originalą šiauliečiai kailių meistrai išvalė, atnaujino ir perdavė mados istorikui. Pasakodamas, jog visas darbas truko apie 8 mėnesius, direktorius pripažino, kad darbas buvo sunkus, tačiau įveiktas iššūkis teikė malonumą visam kolektyvui.
Rašyti komentarą