Klaipėdos damų pradžiamokslis (1)

Prastai gamini ir nemoki operatyviai tvarkytis namų? Sėkmės gyvenime nesitikėk, - toks reikalavimas dailiajai lyčiai buvo esminis dar palyginti neseniai.

"Moteris - namų šeimininkė, sumaniai ir sveikai gamina valgius, tvarko visą namų ūkį, supranta visus reikalus ir sugeba vyrui ne tik padėti, bet ir jį pavaduoti", - kiekvienos panelės misiją 1937-aisiais įvardijo laikraščio "Ūkininko patarėjas" priedas "Šeimininkė". Šeimininkystė buvo ne tik kiekvienos ponios autorinės gudrybės ir inovacijos, bet ir aibė iš motinos perimtų tradicinių dalykų.

Beje, žinias buvo patariama ir atnaujinti bei papildyti: 1933 metų pradžioje laikraštis "Lietuvos keleivis" kvietė šeimininkų dukteris į patogius ir praktiškus dešimties savaičių gaspadininkystės kursus. Klaipėdos krašto ūkininkų draugijos valdyba juos rengė Jakų dvare, kur ir turėjo gyventi "kursantės" - čia jų laukė specialus bendrabutis.

Merginos buvo kviečiamos išmokti daug "naudingų būsimosioms gaspadinėms dalykų": virimo, kepimo, konservavimo, namų tvarkymo, skalbimo, siuvimo, mezgimo paslapčių beigi paukštininkystės, pieno ūkio, daržininkystės pagrindų. Į kursų programą taip pat buvo įtraukti tokie dalykai, kaip sveikatingumo, gero elgesio normos, laiškų rašymas, namų apskaitos knygų vedimas. Žinoma, dauguma užsiėmimų - praktiniai.

Kam visa tai reikalinga, jeigu potenciali gaspadinė namuose kasdien talkina savo motulei? Kursų rengėjai, be abejonės, numatė šį logišką prityrusių matronų priekaištą.

"Gaspadinės, kurios mislijate, kad jūsų dukterys jau iš jūsų viską išmokusios, apsirinkate, - akcentavo "reklaminės" publikacijos autoriai. - Gyvenimas nestovi vietoj, kasdien randasi nauji patobulinimai paprasčiausiuose šeimininkavimo daiktuose, kas išmokta prieš dvidešimt metų, gal ir buvo naudinga aniems laikams, o šiandien gyvenimas stato jau kitokesnius reikalavimus." Kiek sparčiai ir kaip konkrečiai kinta konservavimo principai ir laiškų rašymo normos, publikacijoje apdairiai nutylima - kas susidomės, viską sužinos kursų metu.

Gryno pinigo kapitalas

Per tėvų abejones, ar verta išlaidauti dukterų lavinimui, kursų rengėjai galiausiai kirto pergalingu argumentu: "Motinos, tėvai, apgalvokite, kad geras šeimininkavimas atstoja net kraitį <...>Mokėjimas gerai gaspadininkystę nešti yra tiek pat vertas, kaip ir gryno pinigo kapitalas <...>Tad tėvams nereikėtų šykštėti ir 40 litų ant mėnesio reikalui, kursai bus svarbus visam dukros gyvenimui. Taupyti tokiame dalyke nėra joks taupymas."

Taigi investicija į savo ateitį - ne tokia jau ir nauja sąvoka. Beje, anot etnologės Valerijos Jankūnaitės, gaspadininkystės kursų baigimo pažymėjimas 15-17 metų merginai tapdavo pirmąja rekomendacija ieškantis darbo. Moteriškų specialybių spektras anuomet ne iš tolo neprilygo dabartinei įvairovei, tad viena populiariausių prieinamų kukliojo visuomenės sluoksnio merginoms ir buvo namų ūkio ekonomės, arba gaspadinės. Savo ruožtu pasiturinčioms miestietėms buvo įprasta namuose turėti ne tik talkininkę auklę, bet ir tarnaitę.

Beje, apsukresnės moteriškės įgūdžius pritaikydavo dar išradingiau. Pokalbininkė nurodė iš pirmų lūpų girdėjusi, kad Klaipėdoje, kur pokariu nebuvo jokių užeigėlių, inteligentijos atstovai pietauti vaikščiodavo pas šeimininkes. Vaišės namų sąlygomis anaiptol nebuvo paprastumo sinonimas - užsakomieji pietūs vykdavo dailioje svetainėje, prie puikiai serviruoto stalo, taigi labiau prilygo pasisėdėjimui restorane nei greitam užkandžiavimui virtuvėje.

Jaukumo garantas

Rūpinimasis namų židiniu buvo pirmoji ir pagrindinė moters pareiga. Tam, pasak V. Jankūnaitės, rengtasi nuo mažens - tiek žaidžiant lėlėmis, tiek perimant tėvų vertybines nuostatas, kurios buvo neginčijamos.

Gausiose ūkinininkų šeimose nebuvo galimybių nuolatiniam tėvų ir atžalų bendravimui - čia vyresnieji vaikai auklėdavo mažuosius. "Miestiečiai vaikai, žinoma, gaudavo gardesnį kąsnelį, turėdavo daugiau žaislų, galimybių keliauti, tačiau ir pareigų nestokodavo", - akcentavo pašnekovė. Palyginti negausiose tuometinėse bendruomenėse viešoji nuomonė buvo rūpimas dalykas, tad tėvų vaikams adresuoti raginimai nedaryti šeimai gėdos buvo suprantami tiesiogiai.

Kasdieniame gyvenime svarbi vieta tekdavo praktiniam mokymui. Šiuo atžvilgiu moterys turėjo svarią priedermę - rankdarbiai. Mergaitės mokėsi siūti, austi, megzti, siuvinėti, dėliodamos būsimąjį savo kraitį. Įgūdžiai anuomet leisdavo puikiai išsiversti be serijinės gamybos drabužių ir nuo prekių gausos lūžtančių parduotuvių. Beje, garsiosios Zingerio siuvimo mašinos klaipėdiškėms buvo įprastas dalykas.

"Lietuvos keleivis" moterims skirtame priede 1933-aisiais ragino šeimininkes puoselėti namų tvarką. "Šiais sunkiais gaspadoriškais laikais nėra reikalo, kad viskas brangenybėmis būtų papuošta, - sunkmečio nuotaikas įgarsino autoriai. - Ne turtas sudaro tą malonią aplinkumą, kurioje žmogus gerai jaučiasi, bet tvarka." Namų jaukumo buvo patariama siekti ryžtingai - kuo dažniau tvarkantis, juolab kad procesas "kasdieną tvarkant laiko daug neužims".

Laiko planavimas taip pat pasirodo esąs ne naujausiųjų laikų išradimas. "Kiekvieną darbo dieną reikia numatyti iš anksto. Vakare kiekvienas šeimos narys turi žinoti, ką jis ryt turi dirbti. Gera šeimininkė pati pirma turi keltis ir paskutinė gultis", - ilgų miego valandų moterims nežadėjo gero elgesio taisyklės.

"Šeimininkė turi kreipti dėmesį į šeimos narių elgesį, jų mandagumo tvarką ir atidumą. Jeigu mūsų šeimininkės tą visa supratusios imtųsi taikyti savo gyveniman, išlaikys reikiamą padorumą ir įpras į tvarką, kurią lengvai perims ir jaunoji karta", - tradicijos tęstinumą šlovino ano meto moteriški skaitiniai.

Buities rūpesčiai, žinoma, aktualiausias dalykas, tačiau turėti laiko sau buvo privalu ir tarpukario damoms. Ką jos veikdavo laisvalaikiu ir kokius gyvenimo malonumus labiausiai vertino, skaitykite kitą šeštadienį.

Laiko nepaisantys patarimai

* Nesiklausyk, ir pletkai išmirs.

* Reikia vengti kalbų apie vieno ar kito vargus, ypatingai prie stalo bevalgant. Prie vaišių stalo sunkoka būtų rasti priemonių vargus pamažinti; tais reikalais sėkmingiau seksis kalbėti bet kuria kita proga.

* Jei nori turėti gražių gėlių savo daržely, pirma turėk gražių gėlių savo širdy.

Bus daugiau.