Deimantė - Kinijos Lolita

Tikrai nepavydu. Nors kartais ir pavargstu, ir mamos labai pasiilgstu, ir nuošaliame kampelyje nubraukiu ašarą... Aš pati labai noriu būti fotomodeliu ir atkakliai siekiu savo tikslo.

Kas sugalvojo nueiti į modelių agentūrą? Pati?

Nuo ketverių metų lankiau pramoginių šokių kolektyvą "Žuvėdra". Jau buvo truputį pabodusios kasdienės repeticijos, juolab kad labai norėjau būti modeliu. Ir vieną dieną skambina mano močiutė Dalia ir sako radusi laikraštyje skelbimą apie atranką. Šiandien mano močiutė švenčia 65-erių metų jubiliejų ir aš ją labai sveikinu.

Išgirdusi tokią žinią ėmiau maldauti mamos, kad nueitų kartu su manimi. Tą vakarą mama buvo labai užsiėmusi, bet mes abi su močiute ją įkalbėjome nors trumpam užsukti į agentūrą. Sakiau mamai, kad kitos tokios progos gali ir nepasitaikyti, nes agentūra "Modilina" yra įsikūrusi Kaune ir jos vadovė Jolanta Sadauskienė tik retsykiais atvažiuoja į Klaipėdą pasižvalgyti jai tinkančių mergaičių.

Ir iš karto buvai pastebėta?

Patį pirmą kartą vadovė Jolanta pasakė, kad turiu duomenų: kad gražus mano profilis, lūpos, nosis ir akys. Netrukus Jolanta paskambino ir pranešė, kad turiu dviem mėnesiams vykti į Taivanį, į Kiniją.

Džiaugeisi?

Aš - taip, bet mano mamai ir giminaičiams buvo tikras šokas. Ypač mamai, nes tuo metu Kinijoje siautėjo SŪRS virusas. Tada vadovė atvažiavo pas mamą, įtikinėjo, kad nėra taip baisu, kaip šnekama ir rodoma per televizorių. Ir tada mama patikėjo.

Kas tave, trylikametę, lydėjo į tokią tolimą kelionę?

Niekas. Tik buvo paprašyta avialinijų darbuotojų, kad mane paglobotų.

Ir gali tvirtinti, kad nebijojai?

Tikrai ne. Kelionei ruošėmės labai atsakingai, sutartį su Taivano modelių agentūra buvome labai gerai išsistudijavę. Kita vertus, susišneku angliškai bet kokioje situacijoje. Žinoma, jau dirbant Kinijoje teko ne kartą šluostytis ašaras. Kai pamačiau visas merginas, kurios atskrido dirbti drauge su manimi, nuotaika iš karto pradingo: jos visos tokios gražios. Pati sau buvau negražiausia.

Kaip tau sekėsi dirbti?

Skrendant į Taivaną nė viena mergina nežinojo, ar gaus fotomodelio darbą. Ten taip pat vyko įvairios atrankos. Ir man pasisekė: buvau atrinkta.

Ką tau teko demonstruoti?

Įvairius drabužius. Vasarą jau buvo daromi bukletai drabužių dizainerių rudens-žiemos kolekcijoms pristatyti. Tai mes keldavomės trečią valandą ryto, ketvirtą jau prasidėdavo fotosesijos. Stovi su kailiniais, šiltais drabužiais ir po valandos jau karštis didėja, prakaitas žliaugia. Tuo metu Taivane būdavo apie 40 laipsnių karščio. Kartą buvau net nualpusi.

Po darbo Taivane vėl sulaukei pasiūlymų?

Pusę metų mokiausi ir buvau Klaipėdoje. Gavau pasiūlymą važiuoti į Pietų Korėją, bet tuo metu sirgau gripu, be to, nusprendžiau užbaigti semestrą. Po Naujųjų metų, šį vasarį, gavau pasiūlymą vėl padirbėti Taivane ir naują pasiūlymą - vykti į Japoniją.

O koks didžiausias Tavo, kaip fotomodelio, pasiekimas?

Gal labiausiai pasisekė Japonijoje. Ten reklamavau laikrodį "Seiko". Tada sulaukiau kitų merginų ne tik piktų žvilgsnių, bet ir replikų. Pavydo tarp merginų tikrai daug. Ypač jos kreivai žiūri į mane, nes man dar tik keturiolika, o užsakymus gaunu jau labai gerus. Ir dar teko dalyvauti fotosesijoje, kurią rengė supermodelio Sindi Krauford fotografas.

Ar disciplina jaunoms mergaitėms labai griežta?

Dirbant profesionaliose modelių agentūrose drausmė yra labai griežta. Iš karto diskvalifikuoja, jei pamato rūkant, vartojant alkoholį ar narkotikus, taip pat be priežiūros vaikščiojant po naktinius klubus. O dėl fotografų ar kitų agentūros darbuotojų priekabiavimo - tai sukurtas mitas. Ne kartą mačiau, kaip pačios panelės jiems kariasi ant kaklo.

Deimante, tu dabar tik septintokė. Kaip įsivaizduoji baigti mokyklą? Juk sulauki tiek daug pasiūlymų padirbėti užsienyje...

Aš labai stengiuosi ir tvirtai esu užsibrėžusi tikslą baigti mokyklą. Savo gyvenimo nesieju su modelio karjera. Puikiai suprantu, kad taip ilgai nesitęs. Kuom norėčiau būti užaugusi, dar nežinau. Kurį laiką svajojau apie teisininkės darbą.

Ar esi laukiama savo mokykloje?

Vieni mokytojai geranoriškai žiūri į šį mano pomėgį, kiti skaudina, atvirai šaiposi. Viena mokytoja piktai pasakė: "kokia iš tavęs manekenė, šimtai gražesnių merginų po miestą vaikšto". Aš juk nesakau, kad esu pati gražiausia ar talentingiausia... Liūdnas mintis išblaško vadovė Jolanta, kuri man kaip antra mama. Dažnai paskambina ir klausia: "kaip laikosi mano kūdikis?"