Damų pradžiamokslis (6). Saliono balastas

Švara ir tvarka - tokie esminiai ano meto interjero principai buvo įvardijami Mažosios Lietuvos laikraščio "Lietuvos keleivis" priede moterims "Šeimininkė" 1933-aisiais.

"Yra turtingų šeimų, kur šen ten dulkių klodai guli, o yra ir vargingų, kur viduje dėka šeimininkės viskas taip švaru, kad ant spindinčios aslos būtų galima valgius krauti <...>Tvarkos palaikymas yra vienas iš pamatinių daiktų namų viduje, - samprotauta straipsnyje.

Kiemo tvarkymas, pasak laikraščio, priklauso šeimininkui. Tačiau remti prie sienos nevalyvo sutuoktinio nebuvo rekomenduojama: "Jeigu šeimininkas to nepadaro, tai šeimininkė turi tuo pasirūpinti", - diplomatiškai patarė autorius.

Taip, anot 1939-ųjų laikraščio "Darbas", turėtų atrodyti darbinininkės poilsio kampelis.

Valgomąjį buvo patariama įrengti tamsesniame kambaryje šiaurinėje namo pusėje. Baldai buvo rekomenduojami tik funkcionalūs: didelis stalas su kėdemis ir stalais, indauja, pakabinamas šviestuvas. Jaukumą patarta kurti ant sienos kabinant paveikslus - "žvėrių arba gamtos reginius".

O štai miegamasis turėjo būti didelis, erdvus ir šiltas. "Sienos turi būti šviesiai dažytos ar popieriais išlipdytos ar išmargintos", - interjero patarimus žėrė priedas. Beje, jei miegamajame yra gėlių, tai "ant nakties reikia jas išnešti lauk, nes yra nesveika".

Per amžių gerokai pažengėme į priekį virtuvės tvarkos požiūriu - anuomet ji atrodė kiek kitaip, nei esame įpratę. "Pas mus tvarkingų virtuvių mažai terasime. Daugelyje vietų virtuvėse dar tebestovi po keletą lovų

, o neretai ir paukščiai laikomi, kampuose sąšlavos sugrūstos ir t. t., - vaizdingą paveikslą piešė autorius. - Norint palaikyti gerą tvarką, reikia, kad pati šeimininkė nebijotų rankų prie darbo prikišti, o tada ir tarnaitės sparčiai imsis."

Prieš kanapų barikadas

Nušluosčius dulkes, kambarių vaizdas nebūtinai džiugina. Tad žurnalas "Moteris ir pasaulis" ketvirtuoju praėjusio amžiaus dešimtmečiu patarė atnaujinti jei ne interjerą, tai bent požiūrį į jį.

"Gera kartkartėmis apsigalvoti, ar tinkamai sutvarkyti kambariai - ar viskas, kas juose yra, tikrai stovi savo vietoje ir yra reikalinga, - kritiškai įvertinti būstą ragino leidinys. - Šios dienos gyvenimas reikalauja iš buto, kad jis pirmoje eilėje tarnautų pačių jame gyvenančių žmonių patogumui ir poilsiui. Salionai, pristatyti visa aibe nereikalingų baldų ir tarnaujantieji tik svečiams, mūsų sąlygose mažai kam reikalingi. Salioną pakeitė kambarys su knygų lentynomis, rašomuoju stalu, kur patys šeimos nariai ir dirba, ir ilsisi."

Nuo ko pradėti interjero tobulinimą? Geriausia esą pašalinti viską, kas užstoja vaizdą: "Negailėkime iškraustyti iš kambarių nereikalingą balastą, nes nuo pasidariusio erdvumo kambario išvaizda tik pagerėja, - patarė leidinys. - Nejauku įeiti į kambarį, prikrautą kėdučių, užbarikaduotą kanapėlėmis, pristatytą visokių menkniekėlių, kad net nežinai, kur atsisėsti, kad ko nesugriautum."

Šv. Uršulė ir amerikoniški kalendoriai

Sudėliojus baldus ir viską sutvarkius, dažniausiai kyla nenumaldomas noras visa tai dar ir papuošti vienokiais ar kitokiais akcentais. "Padarykime jaukią tą vietą, kurioje praleidžiame pusę savo gyvenimo", - 1939-aisiais ragino laikraščio "Darbas" priedas moterims "Darbininkė", agituodamas saikingai ir skoningai puošti aplinką paveikslais.

Šiuo klausimu bendrojoje praktikoje buvo įžvelgiama spragų. "Neseniai mačiau kambarį, kuriame suskaičiau net 14 įvairaus turinio ir dydžio paveikslų, sukabinėtų šalia vienas kito kambario palubėje, - dramatišką interjero dizaino atvejį aprašė autorius. - Buvo ten žaliai apsirengęs šv. Jurgis, duriąs raudoną smaką, ir šv. Uršulė, po geltonu apsiaustu glaudžianti būrį draugių, ir dar būrys man nepažįstamų šventųjų, be to, trejetas amerikoniškų kalendorių ir visa eilė šeimos giminių fotografijų. <...>Tais paveikslais ir jų rėmais džiaugiasi nebent musės, blakės ir dulkės, kurios ten turi puikiausią buveinę."

"Visiškai viename kambaryje pakanka 1-2 didesnių ir 2-3 mažesnių paveikslų", - paisyti sveiko proto patarė publikacija. "Religinio turinio paveikslai geriau tinka miegamajame kambaryje ties lovomis

Fotografijos ar portretai tekabinamos tik mirusių ar toli gyvenančių šeimos narių ar artimųjų. Kam gi žiūrėti į atvaizdą, jei čia pat turi gyvą žmogų!" - čia nieko racionalesnio nepridursi.

Patarta, beje, nuotraukomis puošti tik asmeninius kambarius, o ne svetainę. Miegamąjį buvo siūloma padaryti jaukesnį ir kitokiomis priemonėmis. "Prie sienos ties lova pakabinamas kilimėlis, kad patalynė į sieną nesitrintų, kad šaltis netrauktų iš sienos pusės ir svarbiausia, kad lovos aplinka būtų gražesnė", - 1939-aisiais mokė laikraščio "Darbas" priedas moterims "Darbininkė".

Kilimėlį buvo patariama daryti lovos ilgumo, plonesnį, nei grindų kilimas, ir jame išsiuvinėti tulpių, žvaigždučių, dobilų raštus. Kitam kilimėliui vieta - po kojomis. Minkštas vilnonis arba skudurinis, jis buvo patiesiamas ant grindų, kad "ant jo atsistojus basomis kojomis, nebūtų šalta".

Be kompiuterių, bet su medinukais

Į tvarkingų namų sistemą jauniausi šeimos nariai sunkiai leidosi integruojami. Šeimoms, turinčioms erdvius namus, buvo patariama būtinai skirti atskirus kambarius vaikams, tačiau čia ir prasidėjo rūpesčiai.

"Vaikų kambariai teikia daug susirūpinimo. Jiems, aišku, reikalingas sveikiausias ir erdviausias. Bet kaip sunku jame palaikyti norimą tvarką! Jei tai kambarys mergaitėms, tai pusė bėdos, - jų ir žaidimai ramesni, ir pačias lengviau įpratinti prie tvarkos. Bet su berniukais tikras vargas", - apmaudo neslėpė XX a. 4-ojo dešimtmečio žurnalo "Moteris ir pasaulis" autorė.

"Jiems vis tiek, kur susikraustytit su savo drožinėjimais, pjaustinėjimais - ar ant stalo, ar ant lovos, ar ant kanapos, - vaikų laisvalaikį iki kompiuterių laikmečio aprašė žurnalas. - Taip pat jiems nesvarbu, jei batai ką tik purvus braidė. Bet numoti ranka į tvarką berniukų kambaryje jokiu būdu negalima. Tas juos įpratins prie netvarkingumo visame kame.

Būtinai reikia rasti bute kampelį, paskirtą berniukų meistrystėms. Tegul jie ten sau dirbinėja, kas jiems tik patinka, nes jiems tai reikalinga. O kambarys, paskirtas mokymuisi ir poilsiui, turi būti tvarkingas."

Ankstesnės straipsnio dalys