Damų pradžiamokslis (5). Taupymo paslaptys

2010-01-11 12:00

Taupymo idėjų ypač gausi buvo karo meto spauda. "Dabartinis karas yra ne vien ginklo ir politikų, bet ir ekonominio pajėgumo kova", - įžvalgiai pastebėjo 1939-ųjų žurnalas "Moteris ir pasaulis".

EILIUOTO komikso herojė Marijona Budrienė savo sutuoktinį pamalonino nauja patiekalų kokybe, kurios išmoko iš namų ūkio vadovėlio...

"Kita vertus, pasaulinis nervų karas, mažiau užtikrintas rytojus ir tas visuotinis gyvenimo įtempimas, kuomet laukiama naujų, netikėtų įvykių ir tikima kiekviena gatvėje užgirsta sensacija, nesąmoningiausiais gandais, verčia mus ypatingai susirūpinti namų židinio klestėjimu, kad kiekvienas šeimos narys galėtų ten rasti antidotum (priešnuodžių. - Aut. past.) prieš karo nuotaikos ligą", - prieš 70 metų parašytas sakinys nuostabiai tinka ir nūdienai.

Paprasčiausias būdas išlaidoms reguliuoti - jas susirašyti - šeimininkėms buvo puikiausiai žinomas ir anuomet. Tačiau "nepakanka turėti prieš akis kad ir tobuliausią numatomų pajamų bei išlaidų lentelę, reikia dar pasiryžimo ją įgyvendinti, - apdairiai nurodė autorė. - Svarbiausia, negyvenkime ne pagal savo išteklius, nesitikėkime, kad rytoj mums "iš dangaus" nukris neišsemiamas lobis ir jo sąskaiton nepasirašinėkime vekselių, nepirkime skolon.

Dargi, jeigu "draugas" maldauja, nežiruokime jam vekselio, bet, jei turime, paskolinkime gyvais. Žirą ir vekselį tenka apmokėti kaip tik tuo metu, kuomet visai neturime atliekamų pinigų ir visiškai nėra iš kur jų gauti. Patogiausia tiksliai numatyti, kiek kurią dieną (savaitę) galime išleisti ir nuo tos normos nė per plauką nenukrypti."

"Antikrizinis" meniu

Kiekviena šeimininkė žino, kad virtuvė - ne tik kulinarijos meno, bet ir taupymo erdvė. "Dažnai namuose, pavyzdžiui, nuo pietų, lieka įvairių maisto likučių, kurie kitai dienai lieka neskanūs ir yra šeimos narių nenoriai valgomi. Tačiau tai dar nereiškia, kad jie jau netinkami ir juos reikia išmesti", - 1939-aisiais patarė "Moteris ir pasaulis".

Iš likučių žurnalas siūlė pagaminti įvairių vaišių kitos dienos pietų stalui. Kulinariniai skaitytojų talentai buvo skatinami ne tik paprastomis receptūromis, bet ir skambiais pavadinimais.

TAPUSI išsilavinusia šeimininke, Budrienė išmokė kaimynę Pauliną Naginienę gaminti skanų "buljoną ir kotlietus", kurie dabar džiugina ir šios šeimyną.

Ko vertas, pavyzdžiui, užkeptas šmotmėsis krienų padaže! Šį įspūdingo vardo patiekalą galima pagaminti iš labai prieinamų ingredientų: "nuo sriubos atlikusią" virtą jautieną supjaustyti nedideliais gabalėliais, sudėti į sviestu išteptą kepimo formą, užpilti krienų padažu (krienai, sultinys, grietinė) ir, pagal pageidavimą aptepus bulvių koše, pusvalandį kepti orkaitėje.

Šitaip buvo skatinama ne tik ekonomiškai gaminti, bet ir atsisakyti atgyvenusiu gaminimo būdu vadintą valgio virimą didelėse krosnyse ir perimti šviežių pietų madą.

"Daugely vietų mūsų šeimininkės nemėgsta virti pietų, aiškindamos, kad tam daug laiko sugaištama. Tuo būdu valgį gamina didelėse krosnyse, net neturėdamos įsirengusios nors mažutės plytelės, - 1937-aisiais konstatavo "Ūkininko patarėjo" priedas "Šeimininkė". - Pagamintas valgis stovi krosnyje ir juo visą dieną maitinama šeima." Šitaip gamindamos, anot leidinio, šeimininkės nusižengia ne tik higienai, bet ir elgiasi netaupiai, mat sunaudoja daug kuro, o nuolat šildomas maistas savo ruožtu nustoja vertingų medžiagų ir skonio.

Kiek galite šventę švęst?!

Tokį klausimą "Šeimininkė" kėlė 1937-aisiais nagrinėdama "neprotingo vaišingumo kaimuose" temą.

"Bevažinėjant bei atostogaujant po kaimus, tenka pastebėti mūsų ūkininkų per didelis vaišingumas, arba baliavojimas. Negalima pasakyti, kad tas pasitaiko visoj Lietuvoj, bet viename kitame apskrity atskiri kaimai su tais papročiais tiesiog susigyveno. Nepasitenkina metinėmis šventėmis, vestuvėmis bei krikštynomis, o baliavoja suradę bet kokią progą, pvz., parapijinių švenčių, medaus ėmimo (bičkuopio), vardinių, įvairių pabaigtuvių bei pradėtuvių metu ir pan.", - būgštavo žurnalas.

Kas "baliuose" blogai? "Galima įsivaizduoti, kiek pasirengimo, darbo ir vargo turi pati šeimininkė. Be to, nereikia užmiršti ir išlaidų, kurios susidaro vaišes beruošiant, - vardijo autorė, beje, nestokojanti kompetencijos - namų ūkio kursų instruktorė. - <...> Ir kas svarbiausia, kad ruošiant vaišes šeimininkė iš anksto nenumato, kas ir kiek galės būti svečių ir daro valgius - verda, kepa "iš akies" (kaip jos sakosi). Joms tik svarbu prigaminti daug, o į jų skonį bei papuošimą dėmesio visai nekreipia. Na, nesuklysiu gal pasakiusi, kad po to baliaus iš likučių galima būtų dar antrą tokį suruošti."

"Baliavojimo" kritikė patarė šeimininkėms gaminti "skaniai ir su saiku". "Ir svečias būtų patenkintas ir mums mažiau darbo bei išlaidų susidarytų", - reziumavo ji.

Dešimt patarimų pirkėjoms