Tad įsispitrijus į pentinais pasidabinusį mėlynakį, patartina kartoti sau, kad išoriniai atributai laimės negarantuoja: "Jei statytume vienatine vyro pasirinkimo sąlyga patikimą, tai daugiausia pasisekimo turėtų šaunieji kavalieriai donžuanai arba moterys kokietės, lėlės, kurie kaip tik šeimos gyvenimui mažiausia pritiktų."

Be to, nevalia paisyti vien savo juslių: "Didelės svarbos pasirinkime turi prigimties palinkimai, arba seksualis patraukimas; tačiau toks rinkimas, arčiau prisižiūrint, pilnai tegali atatikti gyvuliams, bet niekada žmonėms.Gyvūnai jungiasi tik kartą tam tikram laikotarpy veislei, rūšiai palaikyti, o žmonės jungiasi visam amžiui, kad sukurtų šeimą; tad be fizinės simpatijos, žmogus privalo ieškoti aukštesnio dvasinio patraukimo <...> Reikia tik ten leisti jausmą įsivyrauti, kur vyras tinka būti amžinu gyvenimo draugu."

Meilės akstinai: gražybė, gabumai, turtas

Širdžių narpliotojai į reikalą žvelgė konstruktyviai: "Labai retai atsitinka taip, kad mergelė tiktai kaipo mergelė sukeltų pas vyrą didelį meilės jausmą.

Daugiausia veikia jos ypatybės", - simpatijos prigimtį racionalizavo 1920-ųjų žurnalas "Meilė ir šeimyna".

O tikrosios vertybės - tai "gražumas ir talentingumas <...>. Gražybė yra turtingiausia meilės kūrėja.

Bet ir gabumai daug reiškia.

Paveikslan, jeigu mergelė turi dainą dainuoti, tada jau jos balso, o ne kūno ir veido gražumas žavėja vyriškį, ir jis myli ją", - jausmų mechaniką nagrinėjo autorius.

Negimei balsinga ir daili - ne bėda. Gali pasitelkti mokslą! Mokslumas - "dirbtinė ypatybė, pasiekiama protiniu darbu". Mokslas taip pat gamina meilę.

"Štai tūlam vyrui nepatinka mergelė, žinoma, meilės jausmo jinai jame negali sukelti, nes jos ypatybės, kurios pasiekia jo jausmus, nepadaro į jį įspūdžio, o tos, kurios galėtų padaryti, yra jam dar nežinomos.

Bet daleiskime, kad jisai sužino, kad jinai yra mokyta ir aukštai gerbiama mergelė, tada jau jis kitaip pradeda mislyti apie ją.

Pagaliaus, jos dirbtinė ypatybė, mokslas, paakstina jo dvasinius jausmus ant tiek, kad jie sutveria ir meilės jausmą jame

Tiesa, nereikia čia užmiršti, kad jos lytis, kaipo priešinga jo lyčiai, padaro įspūdį ir į jo kūninius jausmus, ir, be abejo, prisideda prie meilės jausmo padidinimo", - akcentuota rašinyje.

Dar vienas straipsnyje išskirtas meilės akstinas esąs turtas.

"Tai paveldėta ypatybė. Jis irgi paakstina meilės jausmą", - subtiliai užsimena autorius.

Kaip vyras laukia paštos iš žmonos

Patarimų atgaivinti pašlijusius arba pabodusius santykius romantiškomis vakarienėmis bei puošnių apatinukų demonstravimu senosiose leidiniuose aptikti nepavyko - atvirkščiai, kalbant apie santykių dinamikos palaikymą, visai teigiamai atsiliepta apie galimybę kurį laiką pabūti skyrium vienas nuo kito.

Štai publikacijoje "Šeimyninio gero sugyvenimo receptas" žurnalas "Moteris" pateikė anglų psichologų įžvalgą, kad sutuoktiniams kartkartėmis pravartu pagyventi atskirai.

"Anglų valdininkų žmonos Induose atėjus karščiams turi išvažiuoti ar į Europą ar į kalnus.

Vyrai gi negalėdami apleisti savo tarnystės turi kepti Kalkutoje ar kitame kokiame mieste. Sako, kada išvažiuoja žmonos, tai mes klaidžiojame valandomis beprasmiai po miestą ir nekantriai laukiame paštos, kuri, žinoma, visuomet vėluoja ir labai pykstame, jeigu koks nors senas kavalierius kviečia nekaltai pakortuoti.

Bet ilgainiui persiskyrimas tampa mažiau skaudus ir pagaliau net paprantame prie kavalieriaus gyvenimo. (Žinoma, šita metamorfoza būtų moterims labai nemaloni, jeigu jos apie tai žinotų).

Batai išmėtyti po kampus, laikraščiai guli ant žemės, knygos ant lovų, visur primėtyta papirosų, - laisvo vyro buitį piešė autorius.

- Baigiantis karščiams ir artinantis rudeniui, pasamdytų tarnų pagalba, valoma ir tvarkoma butas. Kavalieriški baliukai ir kitokios pramogėlės pasiliauja, kad išrodžius žmonai, kokiu ištikimu ir rimtu vyru jis buvo jai išvažiavus."

Bučkis ir sanitariniai išrokavimai

Anot 1920-ųjų žurnalo "Meilė ir šeimyna", "tūli smerkia bučkį sanitariniais išrokavimais. Tiesa, besibučiuojant galima ligomis užsikrėsti, ir tai bjauriausiomis, bet tai ne bučkio kaltė. Pasenęs bakteriologas negali būti pavyzdžiu sveikiems jaunuoliams", - tiesiai šviesiai drėbė žurnalas.

Kitame to paties leidinio numeryje Aromatu pasirašęs autorius analizavo subtilų klausimą - kodėl merginos užsimerkia, kai bučiuojasi su vyrais.

"Beveik kiekviena mergina užsimerkia tuomet, kuomet vaikinas užspaudžia savo snapą ant jos daliktnaus snapuko, vadinasi, bučiuoja ją. Tai yra misteringas aktas", - pastebėjo autorius, pateikęs, jo žodžiais tariant, "čielą pluoštą" įvairių moterų nuomonių.

"Užsimerkimas bučkio akte yra viena iš galybės moteriškų misterijų.

Šitokias gilias misterijas tik moterys supranta. Vyrai yra per dideli liurbiai, kad suprastų jas; pagaliaus, ir nereikia jiems suprasti jų", - šitaip, anot autoriaus, priežastį įvardijo senmergė. "Šitos senos panelės stilius ir rūsti intonacija aiškiai parodo, kad ji yra dručiai įširdus ant vyrų", - apibendrino jis.

Kita panelė situaciją nusakiusi šitaip: "Meilė yra akla. Kada aš bučiuoju vyrą, aš myliu jį". "Iš vienos pusės galima su šia panele sutikti, iš kitos - ne.

Kad meilė yr ar nėr akla, tai čia ne vieta mums ginčytis; turime betgi teisybę pasakyti, kad apsivedus meilės akys tuoj atsidaro, vadinasi, aklumas tarytum degte sudega.

O visgi teko daug kartų pastebėti, kad ir vedusios moterys užsimerkia besibučiuodamos su vyrais. Šitos panelės hipotezė, kaip matome, nedirba", - rašė autorius, ir galų gale priėjo išvadą, kad bučinio "misterijos" universaliai nepaaiškinsi...