Bankan, bundžingi, sakan, ikada, kabudaši - tarsi burtažodžiai skamba bonsų stilių pavadinimai. Šių ir daugybės kitų stilių miniatiūrinius medelius praeitą savaitgalį buvo galima pamatyti Alytuje vykusioje III tarptautinėje bonsų ir suisekių parodoje ir Japonijos menų festivalyje.
Parodos ir festivalio organizatoriaus bonsų entuziasto Kęstučio Ptakausko teigimu, renginyje norėta ne tik pademonstruoti žymių meistrų darbus, bet ir supažindinti su įvairių menų atlikimo technika, kad lietuviai galėtų geriau pajusti Japonijos kultūros dvasią.
Renginio lankytojai, kurių, beje, buvo minios, rinktis turėjo iš ko - brangių kimono (vienas jų įvertintas net 100 tūkst. JAV dolerių), japoniškų lėlių ir kardų ekspozicijos, origamio, tapybos ant šilko, fotografijų parodos, japoniškų degtukų dėžučių etikečių kolekcijos - iš viso buvo pristatyta 15 Japonijos menų rūšių. Lietuvos ir užsienio lektoriai skaitė paskaitas apie suisekio (uolų peizažai) meną, apie samurajų kardus, mažuosius fontanus, kimono, ikebaną ir daugeliu kitų temų. Festivalyje buvo demonstruojamas arbatos gėrimo ritualas, trečias pagal rangą iš 20 garsiausių Japonijos meistrų su mokiniais kieme įrengtoje senovinėje kalvėje kaldino samurajų kardą.
Tačiau didžiausio dėmesio susilaukė garsiausių bonsų meistrų kolekcija. Lapuočiai, spygliuočiai, egzotiški ir sutinkami mūsų skveruose, pavyzdžiui, kaštonas arba ką tik pražydusi alyva, - beveik 200 mažyčių medelių, įmantriai palinkusių, šaknimis apraizgiusių akmenis, svyrančių, lyg augtų ant bedugnės krašto, apsipylusių žiedais ar gležna lapija. Japonai sako, kad bonsų meno reikia mokytis ne vienerius metus, kad perprastume jų auginimo paslaptis. Kartais prireikia viso gyvenimo, kad atsiskleistų nykštukinio medelio grožis.
Kaip tą grožį kurti, renginyje demonstravo meistrai iš Japonijos, JAV, Italijos, Čekijos, Anglijos ir Vokietijos. Bonsų formavimui reikalingi specialūs medžiai atkeliavo iš Italijos, Slovakijos. Du tokie augalai kainuoja per du tūkstančius eurų. Specialistai žiūrovų akivaizdoje iš kalnuose augusių spygliuočių formavo bonsus - trumpino šaknis, viela tvirtino šakas, specialiais įrankiais skuto žievę, kad sukurtų įspūdį, tarsi medis trenktas žaibo.
Rašyti komentarą