Knygoje pasakojama, kad primatuojant naujausius karalienės drabužius, dalyvauja tik asmeninė jos asistentė A. Kelly, siuvėjas ir pora artimiausių draugių. Knygos autorė taip pat chronologine tvarka aprašo smulkmenišką karalienės aprangos planavimo procesą, pavyzdžiui, medžiagų paieškos šių metų Deimantinio jubiliejaus šventės drabužiams buvo pradėtos jau prieš porą metų.
A. Kelly atskleidžia, kad siuvant drabužius karalienei, visi keturi metų laikai yra traktuojami vienodai, todėl čia negalioja daugumos dizainerių kolekcijoms taikomos universalios kelių sezonų taisyklės. Tai pat knygoje pasakojama, kad karalienė įprastai po šeštos valandos vakaro nebedėvi skrybėlės, tačiau pasitaikius ypatingai progai, gali pasipuošti įdomesniu galvos apdangalu. Lankydama moksleivius, ji rengiasi šiek tiek žaismingiau, dažnai naudojami gėlėti audiniai, kurie išlaikytų vaikų dėmesį.
Knygos autorė neslepia, kad karalienė jai taip pat negaili patarimų, padėdama apsispręsti, kas drabužių skyriuje veikia efektyviai, o kas – ne. Anot jos, Elžbieta II pasižymi taupumu ir kuklumu bei visuomet skatina panaudoti jau anksčiau įsigytas medžiagas. Visgi knygoje, autorė neatskleidžia „didžiosios paslapties“ – karalienės suknelės dydžio, apibūdindama tik tiek, kad karalienė mėgsta dėvėta gerai jai tinkančius, bet ne per daug aptemptus drabužius.
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą