Ar mokame reaguoti į komplimentus?

Dažniausiai daromos klaidos

Komplimentas: "Jūs puikiai atrodote!"

Jūs atsakote: "Tai dėl "Dolce & Gabbana" suknelės!"

Jūs puikiai suprantate šios suknelės vertę ir apsirengėte taip, kad gerai atrodytumėte. Tik štai kažkodėl niekaip negalite priimti fakto, kad kiti jumis žavisi. Čia nors nuo galvos iki kojų įsivyniokite į "Hermes" skareles ir apsikabinėkite "Tiffany" - viduje niekas nepasikeis ir toliau įsivaizduosite esanti "apskretėlė pelenė", kurios nepapuoš jokia suknelė. Taip galima net pradėti galvoti, kad be reikalo taip išsipuošėte, geriau, kaip visada, apsirengti kukliai ir neatkreipti aplinkinių dėmesio. Viena vertus, komplimentai malonūs, kita vertus - "o gal visi tie žmonės susitarė ir specialiai meluoja?" Pamėginkite patikėti: būtent šiandien jūs apsirengėte ir pasipuošėte taip, kad jums patinka savo atvaizdas veidrodyje, o todėl ir kiti tai pastebi. Svarbu juk ne tai, ką vilkite, o vien jūsų požiūris į save. Žmonės, kurie sau patinka nepriklausomai nuo savaitės dienos, paros meto ir drabužių prekės ženklo, visada traukia aplinkinių dėmesį. Iš pradžių pasakykite vien sau: "Taip, aš išties gražuolė". Laikui bėgant pradėsite nuoširdžiai pasitikėti savimi, užuot bandžiusi garsiomis frazėmis maskuoti savo kompleksus.

Komplimentas: "Jūsų darbas vertas susižavėjimo ir pagarbos!"

Jūs atsakote: "Ačiū, bet man atrodo, kad nieko ypatingo - tiesiog dar vienas paveikslas/susitikimas/pristatymas".

Čia akivaizdžiai bandote sumenkinti savo nuopelnus, nes greičiausiai jūsų jie visiškai nežavi, nors tam "dar vienam" darbui, ko gera, išeikvojote nemažai jėgų ir laiko. Prieš renginį ar pristatymą nervinotės, mėgindami atsižvelgti į reikalavimus ir nuspėti, kaip bus įvertintas jūsų triūso rezultatas. Bet ar dėl nesąmoningo nenoro išsiskirti ir būti matomiems, ar iš baimės atrodyti nekukliai aplinkinių akyse dėl pelnytų pagyrimų jaučiatės nejaukiai. Jums kelia įtarimą tai, kad apskritai galėjo atsitikti kas nors gera. Ankstesnės nesėkmės, nusivylimas savo gebėjimais, stereotipiškas auklėjimas - kas tik nori gali būti keistų ir neįprastų pojūčių girdint komplimentus priežastis. Jūs, aišku, galite ir pakoketuoti, tačiau reakcija į komplimentus "mano nuopelnų čia nėra" - jūsų antrasis aš. Pirma, jūs nepaliekate sau galimybių pasidžiaugti sėkme, antra, ir tai yra logiška, aplinkiniai išties manys, kad nieko ypatinga jūsų darbe nėra. Vargu ar jūs norite pasakyti: "Iš tiesų aš visai nesistengiau, manęs nėra už ką girti, aš - menkysta". Tikrai taip negalvojate. Greičiausiai jums norisi dar ir dar kartą išgirsti gražius žodžius, įsitikinti savo reikšmingumu. Bet vietoj to netikėtai sulaukiate visos armijos norinčiųjų užsėsti jums ant sprando! Kad to neįvyktų, pabandykite trumpai papasakoti, kiek jums kainavo pasiekti tokį rezultatą. Nereikia užvertus akis vartoti žodžių "siaubinga", "nepakeliama" ir "niekad daugiau". Dėmesį skirkite teigiamoms ir įdomioms detalėms, atkreipiančioms dėmesį į jūsų unikalų darbą ir ypatingą požiūrį.

Komplimentas: "Jūs toks ryžtingas ir aktyvus žmogus!"

Jūs atsakote: "O man atrodo atvirkščiai. Štai jūs - išties šaunuolis, o aš - šiaip sau".

Net jei jūs iš tikro žavitės kito darbu, nereikėtų nustumti į antrąjį planą ir savo gyvenimo. Jūs ir patys puikiai suprantate, kaip tai atrodo iš šalies. Galima menkinti savo laimėjimus atsakomųjų reveransų sąskaita, bet vienas kitą giriančių gegutės ir gaidžio pokalbis negali tęstis amžinai. Tai yra nesąmoninga provokacija, paslėptas prašymas "girkite mane toliau, man maža", o iš tiesų jis galėtų skambėti taip: "Man reikia patvirtinimo iš šalies, nes pats/pati savimi nelabai pasitikiu". Vertėtų susimąstyti, kam jums reikia papildomų įtikinėjimų. Galbūt į tas savybes, už kurias jus giria, jūs tiesiog niekada nekreipėte dėmesio. Tai, kaip save įsivaizduojame, yra susiję su ankstesne patirtimi - ką sakydavo mama, ką patardavo draugai. Bet gyvenimas nestovi vietoje, kiekvieną dieną sutinkame naujų žmonių, kurie gali pastebėti tai, į ką anksčiau neatkreipdavote dėmesio.

Kodėl mes taip elgiamės? Žmogus, jaučiantis diskomfortą, kai yra giriamas, paprastai pats nesupranta, ko yra vertas. Šaunuolis jis ar ne? Būtent todėl jam yra taip svarbu išgirsti kito nuomonę. Atsiliepia gerai - aš netikiu, blogai - nusimenu. Bet svarbiausia - kalba! Atsiranda galimybė bent kaip nors save identifikuoti ir dar sykį pagalvoti: "Pasaulis sukasi aplink mane - valio!" Yra sunkiau išmokti priimti komplimentus, kurie yra tarsi malonus sėkmingo gyvenimo garso takelis, o ne įkyri melodija, be kurios hipnotizuojančio poveikio visi mūsų nuopelnai atrodo ne tokie efektingi.

Parengta pagal priedą „Laisvalaikis“