Aprangos kodas (1)

Vargu ar šiandien rasime firmą, kuri neturėtų savo logotipo, emblemos arba prekės ženklo. Firmos stilius atsispindi reklamos medžiagoje, interjero dekore ir yra bendro kompanijos įvaizdžio dalis.

Visi šie elementai skirti vienam tikslui - sukurti pageidaujamą organizacijos įvaizdį klientams. Jie gali kelti ir malonų, ir nemalonų įspūdį. Lygiai taip pat ir darbuotojų apranga liudija organizacijos darbo kultūrą, patikimumą ir stabilumą.

Tose kompanijose, kuriose korporacinis įvaizdis ne tik deklaruojamas, bet yra ir būtina verslo plėtros sąlyga, reglamentuojamas aprangos kodas (dress code). Tai vadovybės patvirtintas dokumentas, pridedamas prie darbuotojo funkcijų aprašo (pareiginės instrukcijos). Jis pateikiamas susipažinti ir pasirašyti visiems darbuotojams. Aprangos kodo pažeidimas traktuojamas kaip moralinė žala įmonei.

Aprangos reglamentą sudaro rekomendacijos bei taisyklės, nurodančios darbuotojams, kaip jie turėtų atrodyti konkrečiose dalykinio bendravimo situacijose. Jame sakoma, ką darbuotojai gali/neturėtų vilkėti biure, derybų metu, per priėmimus (10 aprangos formų), reklamines akcijas, komandiruotėse, korporacijos vakarėliuose etc.

Jeigu penktadieniais jūsų darbo sąlygos leidžia neskirti susitikimų su klientais ir šią dieną bendraujate tik tarpusavyje, aprangos forma tą dieną gali būti laisva (free Friday).

Tai ne uniforma

Pasak dalykinio etiketo ir įvaizdžio specialistų, aprangos kodas - tai ne uniforma. Stiliaus individualumas, kūrybiškumas nėra atmetamas. Tai tik "žanro taisyklės", kurios egzistuoja bet kurioje kūrybinės veiklos srityje.

Jos diktuoja tam tikrų profesijų atstovų darbo sąlygas ir tikslus. Nieko nuostabaus pamatyti modelių agentūros vadovą, stiliaus žurnalo korespondentą arba teatro kritiką vilkint ekstravagantiškai, o prekiautoją dailės kūriniais - dryžuotu švarku ir su kaklaskare. Solidžių profesijų žmonėms, tiesiogiai bendraujantiems su partneriais, klientais ir vadinantiems save "komandos nariais", darbo sąlygos ir tikslai - kitokie, vadinasi, ir išvaizda turi būti kitokia.

Pagal aprangos kodą, negalima dvi dienas iš eilės vilkėti tuos pačius drabužius. Trikotažiniai ir megzti gaminiai reprezentatyvių profesijų atstovams draudžiami. Neleistina oficialioje aplinkoje (derybos, interesantų priėmimas etc.) nusivilkti švarką.

Kas rekomenduojama verslo aplinkos vyrams?

Kostiumas

JUODOS spalvos smokingas arba frakas skirti priėmimams, kitiems iškilmingiems vakaro renginiams, gedulingoms ceremonijoms.

Juoda spalva derinama su pilka (pvz., juodas švarkas - pilkos kelnės, ir atvirkščiai) plius viena ryškesnė detalė (kaklaraištis). Tai sukuria autoritetingą, valdingą įvaizdį.

Vyras TAMSIAI MĖLYNOS spalvos kostiumu sudaro tradicinio verslininko įspūdį, tačiau priklausomai nuo marškinių, kaklaraiščio spalvos gali atrodyti malonus (šviesūs tonai) arba griežtas, oficialus (balti marškiniai).

PILKAS kostiumas - tai elegancija ir korektiškumas. Kombinacijų su kitomis spalvomis galimybių gausa daro pilką spalvą universalią ir galinčią sukurti santūrų, klasikinį įvaizdį. Verslininkas pilku kostiumu daro įspūdį žmogaus, siekiančio pakelti savo individualų statusą ir įgyti maksimalią veiksmų laisvę.

LANGUOTAS arba DRYŽUOTAS kostiumas. Kuo intesyvesnis ir stambesnis raštas, tuo įvaizdis mažiau dalykiškas: jis veikiau stilingas, kasdienis, sportiškas. Teikite pirmenybę neryškiam raštui. Pavyzdžiui, kostiumas "Velso princas" idealiai tinka darbui. Jis ne toks rūstus kaip vienspalviai kostiumai ir mažiau iškilmingas nei dryžuoti.Elegantiškas, patogus, tinka visiems gyvenimo atvejams, išskyrus vakarą. Tai vienas iš "bazinių" kostiumų gerai suderintame vyro garderobe.

Jeigu languotas kostiumas jums vis dėlto arčiau širdies, rinkitės korektišką, blukų raštą. Tinkamesnis vienaeilis švarkas, o trijų dalių kostiumas (su liemene) - idealus. Jis vilkimas tik dieną, su vienspalviais marškiniais ir juodais arba rudais batais. Ir, žinoma, su vienspalvėmis kojinėmis.

Ar gali būti skirtingos kelnių ir švarko spalvos?

Reprezentacinių profesijų atstovams šito verčiau atsisakyti. Verslo sluoksniuose (išskyrus meno, mokslo, švietimo ir mados verslo atstovus) skirtingos švarko ir kelnių spalvos nusmukdo valdytojo įvaizdį iki prekybоs, reklamos agento arba provincijos komersanto įvaizdžio.

Trys komponentai

Taigi verslininko aprangą sudaro trys komponentai: kostiumas, marškiniai ir kaklaraištis. Spalvų formulė: vienspalvis - raštuotas - vienspalvis. Jeigu kostiumas ir marškiniai - vienspalviai, tai kaklaraištis - raštuotas.; jeigu kostiumas raštuotas (dryžiai, langeliai), - kaklaraištis ir marškiniai turi būti vienspalviai.

Žinoma, galimi ir kiti variantai: pavyzdžiui, neryškaus rašto kostiumas (blukios dryžės) ir dominuojančio intensyvumo dryžuotas kaklaraištis; neryškiai stambiai languotas kostiumas ir negausiai raštuotas (taškuotas) kaklaraištis, - tačiau tokios variacijos reikalauja ne tik itin subtilaus skonio ir didelio patyrimo, bet ir taisyklingų veido bruožų.

Modelis

Kalbėdami apie biuro kostiumo fasoną, iš karto atmeskime stilingas ir avangardiškas versijas (pailginti surduto tipo švarkai be atvartų arba stačia apykakle).

Leistini vienaeiliai ir dvieiliai variantai, tačiau dauguma įvaizdžio specialistų rekomenduoja pirmenybę teikti vienaeiliam švarkui. Paprastai dvieiliai švarkai ryžtingai ateina į madą, bet taip pat greitai ir praranda aktualumą. Nei vieno, nei kito dalyko verslininkas neturėtų sau leisti. Be to, dvieilis švarkas optiškai mažina ūgį ir didina jūsų apimtį.

Diržas turi būti pati tamsiausia jūsų garderobo dalis. Kai stovite, užpakalyje kelnės turi siekti batų kulną, priekyje - uždengti viršutines batų raištelių skylutes. Atraitai būtini, jeigu kelnės siūtos iš plono audinio, antraip jos suteiks kostiumui konservatyvumo ir kiek pamažins jūsų ūgį. Taigi žemaūgiams vyrams jų verčiau atsisakyti.

Tęsinys - kitą šeštadienį:

Kada neleistina nusivilkti švarką?

Kam skirta vidinė švarko kišenė?

Ką išduoda trumparankoviai marškiniai?

Parengė Olga Beleičeva