Smidrais prekiauja tiesiai iš daržo

„Mums tai yra pirmasis derlius ir patys nežinome, ko laukti: kiek smidrų priauginsime per sezoną, kaip ir kur jį pavyks realizuoti. Bet atrodo, kad važiuoti į turgų neprireiks – pavyks viską parduoti iš namų, nes informacija sklinda per draugus ir pažįstamus“, – pajutę pirkėjų susidomėjimą džiaugėsi R., R. Paulikai.

Prasidėjus sezonui, Paulikai iš savo 9 arų lauko, kuris yra prie namų, kasdien nupjauna apie 3 kg šviežutėlių smidrų – paprastai tą pačią dieną jie ir iškeliauja į klientų namus.

Dažnas pirkėjas R. Paulikienei prisipažįsta, kad smidrai bus naujiena šeimos virtuvėje ir prašo pasidalinti receptais, nors iš tiesų šis augalas Žemaitijoje buvo jau seniai žinomas ir auginamas, tik labiau ne kaip daržovė, o kaip sodo puošmena. Tam tikru laiku nenupjovus smidrų ūglių, šie išstypsta ir savo smulkių lapų eglutėmis primena krapus – tokiu augalu moterys mėgdavo papildyti gėlių puokštes.

„Mano mama taip pat augino šparagus, tačiau vargu ar juos būtų buvę galima valgyti – jų yra daug rūšių, neaišku, kuri augo pas mus. Be to, net jei tai buvo ir valgomas šparagas, per tiek metų jis jau nebūtų pajėgus duoti derliaus“, – sakė R. Paulikienė.

Idėją pamėtėjo TV laida

Iš Šukės kaimo kilęs R. Paulikas daugiau kaip 200 ha plote augina grūdines kultūras ir prieskoninius kmynus, o mintis užsiimti dar ir smidrais, kilo jo žmonai. Šiai dabar dažniausiai ir tenka sukiotis šparagų darže, naują užsiėmimą derinat su buhalterės darbu ir dviejų vaikų auginimu.

„Susigundžiau pabandyti: užpildžiau paraišką dalyvauti TV laidoje „Svajonių ūkis“ ir iš keleto pasiūlymų, ką nauja išbandyti, pasirinkau smidrus, nes jų dar nedaug kas augina“, – sakė R. Paulikienė, kuri apie dalyvavimą TV laidoje vyrui Rimantui pranešė tik tada, kai jau sulaukė kvietimo filmuotis.

Su TV kūrybine grupe Paulikai nuvyko į Kėdainių r., kur savo smidrų ūkį jiems aprodė Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos dėstytoja Ingė Auželienė su vyru Mindaugu. Iš jų sužinoję smidrų auginimo subtilybes, Paulikai pasiryžo šių daržovių užsiauginti ir savo darže. Tad talkininkaujant Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos studentams ir viską fiksuojant TV laidos kūrybinei grupei, praeitą pavasarį smidrai ir buvo pasodinti Paulikų sodyboje Padvariuose.

Daigai išauginti mėgintuvėliuose

Paulikai pasinaudojo Auželių patarimu daigus įsigyti brangesnius, bet produktyvesnius – jų nusipirko iš Olandijos sėklininkystės ūkio, kuris užsiima tik smidrų ir braškių daigų auginimu. Iš ten pas Paulikus atkeliavę daigai buvo 3 metus auginti mėgintuvėliuose.

„Geresnių daigų kainos – 1,20-1,40 euro už vieną. Mūsų sklypui reikėjo 1600 daigų, taigi teko investuoti beveik 2 tūkst. eurų, neskaičiuojant darbo už žemės įdirbimą“,– teigė R. Paulikas, paaiškinęs, kad smidrai pasodinti maždaug kas 30 cm vienas nuo kito ir 20 cm gylyje.

Pirmaisiais metais Paulikai smidrų nepjovė ir leido jiems sulapoti, kad per fotosintezę būtų sustiprintos šaknys. Dėl tos pačios priežasties, kiekvienais metais 2-3 ūgliai iš vienos šaknies bus palikti užaugti, o likę nupjaunami nespėję prasiskleisti pumpurams. Įprastai iš vienos šaknies iš viso išauga 10-15 ūglių, ir ji derlių duoda maždaug iki 12 metų.

„Jei lapelis prasiskleidė – viskas, tas ūglis nebetinkamas maistui ir jis paliekamas augti toliau. Smidrai auga labai greitai, jei daug šilumos ir drėgmės, žiūrėk, ir sprindį per dieną išstypsta. Nuskynus smidrus būtina perlieti šaltu vandeniu ir juos laikyti vėsioje tamsioje patalpoje, kitaip jie toliau augs, nors ir be šaknų“, – perspėjo R. Paulikienė.

Ji teigė pastebinti, kad smidrai, kurių skonis primena žirnelius, vis labiau populiarėja ir tai nestebina, nes šias daržoves galima įvairiai patiekti: valgyti žalias arba virti, kepti ar troškinti – pakaitinti, kad suminkštėtų, užtenka vos kelių minučių.

Nenaudoja chemijos

Paulikai pasakojo, kad smidrų, kurie subręsta pirmieji iš visų daržovių, sezonas trunka 1-1,5 mėn. ir baigiasi tuo metu, kai savo uogas pradeda nokinti braškės. „Todėl dalis ūkininkų taip ir augina: smidrus ir braškes – pasibaigus vienam derliui, imamas kitas“, – pasakojo pašnekovai.

Paulikai teigė, kad jų smidrai yra visiškai ekologiški: juos auginant nenaudojama jokios chemijos, trąšai buvo pasirinktas kompostas, kuriame augo pievagrybiai ir kuriame liko jų vertinga grybiena. Tačiau ekologiškas auginimo būdas reikalauja daug rankų darbo – technika naudojama tik tam, kad tarp vagų būtų frezuojama žemė, nes smidrai mėgsta purią dirvą.

Vis dėlto Paulikai tikisi, kad pasirinktas ekologiškas ūkininkavimas atsipirks, nes taip užaugintų smidrų skonis yra nepalyginamas su iš kitų šalių pas mus atvežtais smidrais, kuriais prekiaujama parduotuvėse.

Šiuo metu Paulikai už 1 kg smidrų prašo 10 eurų – tai vidutinė kaina Lietuvoje už ekologiškus smidrus. „Gyvename šalia Palangos, galbūt ateityje smidrų galėsime pasiūlyti ir poilsiautojams bei kurorto kavinėms“, – ateities planais pasidalijo R. Paulikienė.