Pūslėmis nudegino augalas-monstras

Užvežtas kaip pašaras

„Bandžiau kapoti tuos augalus – jie kaip monstrai: buvau su kombinezonu, bet šis sudrėko nuo prakaito, prilipo prie kūno su sultim, kurios kertant tyška į visas puses. Po poros dienų sulčių nudegintas vietas ėmė versti pūslėmis“, – rodydamas sužalotas kojas, kalbėjo J. Pelionis.

Sosnovskio barštis – labai gajus augalas. Vyras sakė, jog pavasarį jų ūglius buvo nupurškęs chemikalais, tačiau po poros mėnesių efekto nebeliko. „Barštis gali atželti iš sėklų, – nors ir po 10 metų, iš tų, kurias pats išbarsto į žemę. Blogiausia yra su tais ūgliais, kurie išplitę į krūmynus, nes juos pasiekti sunku“, – kalbėjo senoje sodyboje netoli Minijos vasarojantis kretingiškis.

Jis tvirtino barštį savo sodyboje pastebėjęs maždaug prieš 15 metų, tačiau tuomet dar niekas dėl jo pavojaus varpais neskambinęs. Mat, ir pats augalas buvo užvežtas į Lietuvą kaip pašaras gyvuliams – siloso gamybai naudoti jo lapai bei žiedynai.

Tačiau pastebėjus esant jį pavojingą žmonių sveikatai ir labai vislų, imta intensyviai naikinti valstybės žemės plotuose, purkšti įpareigoti ir privačių sklypų savininkai.

Su Sosnovskio barščiu kovojantiems ūkininkams, prisiminė J. Pelionis, prieš dešimtmetį net buvo numatytos išmokos. Dabar gi už neprižiūrimus plotus skiriamos baudos, padidinus žemės mokestį.

Seniūnijos gelbsti privatininkams

J. Pelionis sakė iš aplinkosaugininkų sužinojęs, kad 2014 m. Lietuvos Aplinkos ministerija pradėjo organizuoti Sosnovskio barščių naikinimą – renka informaciją apie jų augavietes ir finansuoja naikinimo darbus, todėl kreipėsi į Savivaldybę bei Žalgirio seniūnijos seniūną Bronių Talmontą.

„Kretingos rajono savivaldybė nurodė, kad turime padėti ir privačių sklypų savininkams. Sosnovskio barštį reikia naikinti visur – jis plinta, neklausdamas, kieno tai žemė“, – teigė seniūnas.

Savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėja Sigutė Jazbutienė patikino, jog šiemet iš Aplinkos apsaugos fondo seniūnijoms tam tikslui yra skirta 2 tūkst. eurų: seniūnai turi pateikti schemas apie Sosnovskio barščio paplitimą, nurodant vietas, kur juos būtina naikinti.

B. Talmontas patikino, jog šiemet iš Savivaldybės lėšų jie įsigiję dviejų rūšių cheminių preparatų – vadinamojo „uragano“ ir preparato lapinėms žolėms naikinti, – tam išleidę 70 eurų.

Anot jo, Žalgirio seniūnijoje tik 2 vietose pastebimas intensyviai želiantis šis augalas – Baubliuose, atkalnėje už parko, užskėtė maždaug 30 arų plotą, ir įsiveisęs Rubuliuose, J. Pelionio sodyboje.

Svarbu naikinti sėklas

Imbarės seniūnas Antanas Turauskis sakė, kad jie tokios didelės bėdos dėl Sosnovskio barščio neturį: „Tik vienur–kitur pastebimi židiniai privačiuose sklypuose. Jau kelerius metus vis patariame žmonėms, kaip reikia elgtis: kad suartų dirvą kuo giliau ir išpurkštų židinius kuo anksčiau pavasarį“. Tyrimais nustatyta, kad ant sėklų užpylus 25 cm žemės sluoksnį, šios žūva. Tiesa, iš šaknų vis atželti Sasnovskio barštis gali net iki 13 metų, todėl išvalytus plotus reikia nuolatos prižiūrėti. Kol stiebai nedideli, jie purškiami herbicidais, o jei jau užaugo barštis, jį reikia nupjauti, šitaip neleidžiant išbarstyti sėklų. Tačiau jis mano, kad daugeliu atvejų pati gamta susitvarko taip, kaip jai reikia: „Suprantu, kad reikia naikinti barštį tose vietose, kur apleistos sodybos – ten jiems plisti idealios sąlygos. Tačiau yra ir tokių plotų, tarkim, Salanto pievos, kur pakilęs vanduo pats išplauna nereikalingus augalus“.

---

Kretingos rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjos Ženetos Seniūnienės duomenimis, Sosnovskio barštis išplitęs seniūnijose:

Žalgirio – J. Pelionio sodyboje ir sklype jo kaimynystėje bei paminijy,

Imbarės – 2 privačiuose 10 ir 15 arų dydžio sklypuose,

Kartenos – 50 arų plote paminijy,

Kretingos – 0,5 ha plotuose miško teritorijose,

Darbėnų – 0,5 ha ploto Vaineikių pamiškėse.

Kretingos mieste aptinkami židiniai prie pirties ir privačiose valdose Tiekėjų gatvėje, o Kūlupėnų seniūnijoje šio augalo plitimas neužfiksuotas.

---

Visos Sosnovskio barščio dalys kaupia daug ypač stipraus alergeno – furanokumarino. Jo sultyse yra medžiagų, kurios saulėje įjautrina odą ir gali sukelti 1–3 laipsnio odos nudegimus.

Pjaunantiesiems žolę, einantiesiems per barščių sąžalynus reikia saugotis, kad ant odos nepatektų augalo sulčių, joms patekus – tuoj nuplauti vandeniu su muilu, prireikus kreiptis ir į medikus. Sultys reaguoja su UV spinduliais, todėl reikia būti atsargiems saulėtomis dienomis.

Gyvuliams, ėdantiems Sosnovskio barštį, jautrumo saulėje nuo jo įprastai nebūna, nes jų odą dengia kailis, todėl saulės šviesa jų odos nepasiekia.