Bet kaip pasėjęs, bet ką nukasi

„Turint šiltnamiuką, salotas, krapus, ridikėlius buvo galima pasėti anksčiau, sudygusius juos dabar liktų tik išpikuoti ir perkelti į lysvę. Ridikėliams šiltnamyje šiuo metu lyg ir per šilta. Nebent šiltnamis būtų labai gerai vėdinamas. Lysvę su persodintais augaliukais galima uždengti plėvele. Tik reikėtų ją kiek pakelti nuo dirvos, kad gležni lapeliai neprisiliestų prie dangos ir vėsiomis naktimis neapšaltų“, - pataria agronomijos mokslininkė.

Balandžio pradžioje į atvirą gruntą sėti galima jau daug ką. Pastarnokus, petražoles, žirnius, burokėlius, salotas, špinatus. Norint greitesnio derliaus, kelias eilutes reikėtų pridengti agroplėvele. Gegužę pirmąjį derlių bus galima išrauti ir sunaudoti, o į jų vietą pasėti vėliau augančias daržoves. Anot agronomijos žinovės, su daržovėmis, kurių atsargas naudosime žiemą, nereikėtų skubintis. Rudeniui burokėlių, morkų, pastarnokų, petražolių nepatariama sėti iki Antaninių, birželio vidurio. Jeigu vasara būna normali, tokiu laiku pasėtos morkos, burokėliai spėja sukaupti vitaminų, būna kvapesni, sultingesni, tinkamo didumo. Pasėti balandį jie bus peraugę, tarsi mediniai, o jų maistinė vertė - menkesnė. Anksti pasėtas daržoves reikėtų ir nuimti anksti, bet niekas to nedaro. Morkas, pastarnokus galima pasėti ir iš rudens. Rudenį pasėti žirniai subręsta kartu su braškėmis. „Mokslininkų nustatyta, kad po Trijų Karalių augaliukai pradeda busti, o kai tik sniegas nueina, jie pradeda augti, ir turime daržovių ankstyvam naudojimui. Ankstyvąsias bulves aš jau dabar daiginu. Ne į dėžutes, o į kokį nors indą sudėlioju bulvytes akutėmis žemyn, užpilu truputį žemių. Vienas bulvytės šonas lieka matomas. Daiginu šviesoje. Išleidžia bulvės šakneles, daigiuką, o tada tas 20-30 bulvių pasodinu, uždengiu plėvele ir per Jonines visada jau turiu savo šviežių bulvių“, - dalijosi patirtimi agronomė. Anot jos, svogūnai ne visada patenkinti temperatūrų svyravimu, todėl jiems sodinti geriausias laikas - gegužės pradžia. Česnakus sodinti reikėtų kaip ir svogūnus. Nėra ko per anksti juos sukišti į neįšilusią žemę.

H.Danilčenko pataria daržininkams pavasarį, prieš einant į daržą su pakeliu sėklų, netingėti pažaisti su dirva, pamatuoti temperatūrą. Dešimties centimetrų gylyje turėtų būti ne mažiau kaip dešimties laipsnių temperatūra, tada jau galima sėti viską. Jeigu dirva nėra pakankamai sušilusi, sėklos gali supūti. Sėklos beriamos į dirvą ne per giliai, per 2-3 sėklos aukščius.

„Norint tiksliai žinoti, ką ir kada sėti, patarčiau įsigyti biodinaminį kalendorių „2017 Sėjos dienos“. Mėnulio kalendorius nėra visai tas pats. Vienas autorius pasižiūri ten, kitas ten. Biodinaminį kalendorių sudarę mokslininkai teikia rekomendacijas įvertinę planetų astronominį ritmą ir ilgamečius stebėjimus. Mokslininkų patarimų laikytis verta. Bet kada pasėtų daržovių išvaizda gal ir nebus kitokia, bet maistinė vertė tikrai kentės“, - patarė specialistė. 2-3 dienos iki priešpilnio reikia sėti tas daržoves, kurios derlių užaugina virš žemės, o per delčią tas, kurios derlių augina po žeme. „Ekologijos“ mėgėjai stengiasi įsigyti brangių ekologiškų sėklų ir tikisi, kad iš jų išaugs ekologiškos daržovės. Anot mokslininkės, vien sėklos niekaip nelemia ekologijos. Viskas priklauso nuo to, kaip daržoves auginsime. Jeigu tręšime cheminėmis medžiagomis, iš pačių ekologiškiausių sėklų užaugusios daržovės nebus saugios.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“