Žvejyba į nieką pavirto

Praėjusį šeštadienį puslapyje žvejams buvau du kartus neteisus. Dėl to labai graužiuosi. Pirmą kartą - kai parašiau, kad ledas Nidoje ir Preiloje dar lipamas, o antrą - kad varžybos "Nelik ant ledo 2012" įvyks. Tai parašiau dar nežinodamas, kad šiaurės vakarų vėjas pasitvarkys savaip: iš pradžių nuplukdys ledą su visais žvejais ties Nida, paskui, atsiradus laisvos vietos, tą patį pokštą iškrės ir Preiloje žvejojusiems. Viskas baigėsi be aukų ir kitokių nuostolių, gelbėtojai kiek pasitreniravo, visi patenkinti ir sveiki. Viskas, ponai... Žvejyba ant Kuršių marių ledo baigėsi.

Iš tikrųjų Kuršmarėse poledinės žūklės mėgėjams nebėra kas veikti. Šeštadienį pavažiavau iki Ventės rago pasižiūrėti situacijos savomis akimis. Deja, maždaug pusė kilometro nuo kranto ledas yra paplautas ir joks nusigavimas iki žuvų neįmanomas. Diagnozė - ruoškim ilgus šakalius žvejybai nuo kranto, kuri, ko gero, neilgai trukus jau prasidės.

Jau dabar drąsiai galima mirkyti meškerę Minijos žemupyje, pradedant Priekule. Daugelyje ruožų ledo seniai nebėra. Kol kas trukdo viena kliūtis - tie keli laipsniai žemiau nulio. Bet orai gana greitai persivers į teigiamą pusę, ir tuomet tikrai bus galima pasišvaistyti ilgais šakaliais.

Po truputį juda ekstremalios žvejybos mėgėjai - lašišų gaudytojai jūroje. Aišku, lįsti į jūros vandenį, kai jo temperatūra tik simboliškai aukščiau nulio - tiesus kelias į "Prostamol" mėgėjų draugiją, bet spiningavimas jūroje - žvejybos rūšis, turinti savo žavesio. Kol kas lašišų vaikytojai pasigirti nelabai turi kuo, bet pavasaris tik prasideda, tad lašišų pakrantėje tikrai bus.

Diena iš dienos laukiame stintų Minijoje. Tai irgi, mano supratimu, neužtruks. Po to prasidės tradicinės pavasario žuvys - kuojos ir plakiai, o paskui jau ir pats pavasaris bus įsibėgėjęs: net nepastebėsi, kai sužaliuos visokios lazdos ir sujudės visos žuvys.

Tradicijos

Praėjusį šeštadienį devintą kartą iš eilės Lazdininkų tvenkinyje buvo surengtos poledinės žūklės varžybos Kretingos rajono mero taurei laimėti. Tokia, sakyčiau, gražiai, žemaitiškai atkakli tradicija. Varžybų organizatorius - Juozas Motijauskas, klubas "Kurėnas" ir Kretingos rajono savivaldybė. Tradiciniam renginyje sudalyvavo 14 komandų po 3 dalyvius. Iš labai toli atvykusių nebuvo, daugelis komandų - iš Klaipėdos, Kretingos ir aplinkinių rajonų.

Paprastai tose varžybose kova dėl taurės vyksta tarp senų varžovų - "Kurėno" iš Klaipėdos ir "Pylos" iš Gargždų. Ne kitaip buvo ir šiemet.

"Pyla" varžyboms užregistravo 2 komandas. Pirmoji nugalėjo, antroji užėmė trečią vietą, o į tarpą šiltai ir draugiškai buvo priimtas "Kurėnas". Tai jau antra iš eilės "Pylos" klubo pergalė šiose varžybose, tad jeigu jiems pavyktų laimėti ir kitais metais - organizatoriams tektų paišlaidauti naujai taurei, nes pagal varžybų nuostatus, trejus metus iš eilės laimėjusi komanda taurę pasilieka visam laikui.

Asmeninėje įskaitoje nugalėjo "Pylos" klubo prezidentas Martynas Baranauskas, antras liko "Kurėno" atstovas Edvardas Keras, trečias - Raimundas Jocys iš "Pylos". Ypatingų laimikių sugauta nebuvo, vyravo tradiciškai nuobodžios, sportiškos žuvys, t. y. 5 vnt. į degtukų dėžutę.

Tokia jau sportininkų duona: gramas - taškas. Organizatoriai varžybų dalyvius pavaišino koše ir žuviene, palepino muzika ir... viskas. Iki kitų metų.

"Pylos" komandos nugalėtojai ir trečiosios vietos laimėtojai.

Pavasario kalendorius

Pavasaris, kaip ir žiemos pradžia, turi savo nenusakomo žavesio. (Kalbu tik apie žvejybą, kitoks žavesys - poetų reikalas.) Po ilgo žiemos sezono, tąsymosi po užšalusias marias ir iki kaulų įkyrėjusių žaislinių meškerėlių su voratinklio storio valais pavasaris asocijuojasi su normaliom meškerėm, rimtais pakirtimais ir, aišku, sąlygine šiluma.

Nors šiemet poledinės žvejybos sezonas nebuvo ilgas, daugeliui, ko gero, neįkyrėjo, bet pavasario žvejybos vis tiek laukiame. Taip, kaip po nusibodusio atviro vandens sezono lauksime ledo, būsime jo pasiilgę. Tai nesikeičia. Kaip saulėtekiai su saulėlydžiais, kaip žiema ir vasara.

Pirmosios žuvys, kurias gaudysim po žiemos džiaugsmų, bus, ko gero, lašišos Baltijos priekrantėje. Mėgėjų, kultivuojančių šią žvejybą, yra labai nedaug. Dėl kelių priežasčių: neprognozuojama sėkmė, sunkios žvejybos sąlygos.

Verta priminti, kad lašišos priekrantėje kimba vandens temperatūrai esant visai šalia užšalimo ribos, t. y. kovo mėnesį. Be to, tam reikalinga rimta apranga, leidžianti pabraidyti bent porą valandų šaltame vandenyje ir iš ten išlipti dar vyru... Tai yra daugeliui gana toli ir gana brangu. Vis dėlto reikia keltis keltu, važiuoti iki Nidos ar kiek arčiau.

Kone tuo pačiu metu laukiama kitų lašišinių žuvų - stintų, kurias gaudėme visą poledinės žvejybos sezoną ir dar norime gaudyti pavasarį, bet jau kitaip. Stintos į Miniją paprastai sulenda kovo viduryje. Su tam tikromis sezoninėmis išlygomis: nelygu koks pavasaris. Bet vis tiek dažniausiai tai įvyksta nuo kovo vidurio iki kovo pabaigos. Šitas žuvis gaudyti daug paprasčiau ir pigiau, todėl ir gaudančiųjų būna pilnos pakrantės.

Praėjus stintoms labai suaktyvėja kuojos. Nors jos dažnai būna aktyvios ir iki stintų, vėlgi priklauso nuo gamtos sąlygų. Bet pasirodžius stintoms, dažniausiai kuojos pasitraukia, o pats aktyviausias jų kibimas prasideda balandžio mėnesį. Tuo pačiu metu, balandį, taip pat sujuda ką tik išneršusios plekšnės. Balandžio gale - gegužės pradžioje plekšnių kibimas būna geriausias. Daugelis didžiųjų pavasarinių plekšnių važiuoja gaudyti į Latvijos pajūrį, bet ne visada verta tai daryti, mūsų pakrantėje irgi galima rasti gana stambių plekšnių, ypač į šiaurę nuo Palangos.

Balandžio mėnesį prasideda didžiųjų Kuršių marių karosų žvejyba priekrantės seklumose ties Juodkrante ar Pervalka. Tai trunka neilgai, daugiausia porą savaičių, paskui karosai pasitraukia.

Gegužės pradžioje suaktyvėja beveik visos žuvys. Jeigu pavasaris šiltas - nuo abiejų molų prasideda visaliaudinis strimelių daužymas absoliučiai neįmanomais kiekiais. Mėgėjiškas svorio matas - kibiras per žvejybą, bet tikrai ne vienas. Profesionalus matas - maišas. Tas, kuriame telpa daug bulvių.

Upėse pradeda kibti karšiai. O tos upės visiems mums puikiai žinomos: Minija, Nemunas, Aukštumala, galiausiai Danė. Paprastai karšiai pradeda kibti pražydus ievoms.

Gegužės pabaigoje prasideda dar viena masinė šventė - baigiasi sterkų neršto draudimas. Bet gegužės pabaigoje ir be sterkų jau yra ką gaudyti, nes jeigu mėnuo normaliai šiltas - dauguma žuvų kimba kaip užvestos, tik spėk mėtyti.

Toks štai paprastai būna žvejų pavasaris čia, vakarinėje Lietuvos dalyje. Paskui ateina vasara su savo karščiais, ir kai kurios žuvys kimba prasčiau. Bet tada prasideda šventė karpių ir karosų mėgėjams. O iki gegužės pabaigos liko visiškai nedaug - net nepastebėsit, kaip pralėks tie du skanios ir rezultatyvios pavasarinės žvejybos mėnesiai.

Rekordiškai trumpai

apie savaitgalio orus. Beveik prižadu, kad šiandien ir rytoj bus kur kas šilčiau nei savaitgalį sausio viduryje.