Žvejojimai

Tai lygiai tas pats, manau, yra ir Malkų įlankoje, ko gero, ir kitame marių krante, ties jachtklubu. Kur apie stintas dar kaip ir negirdėti.

Girdėti apie plekšnes. Kimba. Reikia tam tikro pasiryžimo tokiu gana nešiltu oru stypsoti prie jūros, bet, kita vertus, kažkur stypsoti reikia. Tai kodėl ne ten?

Apskritai tokiu metu, kai viskas stingsta, lėtėja ir šąla, bet dar ne žiema, sugalvoti, kur žvejoti, ką žvejoti, yra ne taip jau ir paprasta. Vertėtų pasiganyti po vėgėlines vietas. Bent jau Minijoje. Varliagalvės jau bus pakilusios ir pajudėjusios į nerštavietes. Fantastinių laimikių turbūt nebus, bet koks skirtumas, ko nepagauti? Ar tai vėgėlė, ar tai lašiša, kurios, priminsiu, dabar gaudyti jau nebegalima. Iki kitų metų pirmos dienos.

Žuvys lapkritį

Jeigu šalta - žuvys yra pasyvesnės, mažiau maitinasi ir mažiau juda. Tas tiesas žino daugelis žvejų, bet žvejyboje jas kartais primiršta. Todėl ir rezultatai būna ne tokie geri, kaip žvejys tikisi.

Dabar visko mažiau, smulkiau, lėčiau ir tyliau. Vasariniai kvepiantys jaukai tegu laukia kitos vasaros, dideli masalai irgi. Musės lervas geriau keisti mažosiomis, "pinkais", verta turėti uodo trūklio lervų; sliekai, jei jie neskirti ešeriams ar vėgėlėms, irgi turėtų sumažėti. Dirbtiniai masalai irgi mažesni, lėtesni ir ramesni. Išskyrus tuos atvejus, kai einama į "Big game", taikomasi į konkretų, rimtą egzempliorių.

Šviesaus dienos laiko vis mažėja, be to, tikrai nebeverta į žvejybą trenktis paryčiais. Kimba tik kiek sušilus orui, o jei dar ir saulutė pašildo, - puiku. Kita vertus, lapkritį yra ką gaudyti ir tamsiuoju paros metu. Tam, aišku, reikia šiokio tokio pasiryžimo. Vis dėlto šalta, tamsu, kartais dulksnoja... Bet daugelis pasiryžę tai iškęsti dėl vėgėlės timptelėjimo ar stintos aršaus galūnės purtymo. Toks jau tas žvejo gyvenimas... kurį, beje, jis gyvena niekieno neverčiamas. Kaip turi būti blogai namuose, kad eitum į tamsą, į šaltį, į lietų. Murksotum, spoksodamas į meškerių galūnes, arba monotoniškai suktum ritės rankenėlę, kartkartėmis vis permesdamas masalą į kitą vietą, vis su viltimi... gal stuktelės, gal čiups... Nei kas stuksi, nei kas čiumpa. O viltis miršta paskutinė. Net nemiršta ta viltis, prisnūsta iki kito savaitgalio, iki kitos žvejybos. O namuose gal viskas ir gerai.. bet ten nekimba.

Žiema bus švelni

Tautos žinovai pranašauja, kad žiema bus švelni. Atseit perkūnijos trankosi spalio mėnesį.Tautos žinovai pranašauja kasmet ir beveik kasmet apsišauna.

Nebus ledo čia - važiuosim į Dzūkiją. Ten kokiam miške vis tiek kas nors užšals.

O įrangą pasitikrinti reikėtų. Sąrašiuką pasidaryti. Ko trūksta, ko išvis niekada neturėjai, o laikas toks, kad ir toliau, ko gero, neturėsi. Bet kelioms avižėlėms ir galbūt porai ritelių žieminio valo turbūt užteks. Kita vertus, žiūrėk nežiūrėjęs į tą savo pavargusį žieminės žvejybos ūkį, su atnaujinimu nieko gero nebus. Mat mūsų žūklės įrankių parduotuvės turi keistą tradiciją: kol ledas neužšalo, tol žieminės įrangos ant prekystalio nepamatysi. Daugelis taip elgiasi dėl vietos stokos. Gal ir gerai: taupo mūsų pinigus. Kam reikalingas žieminis valas, jei nebus žiemos?

Orai

Šiandien debesuota, daugiau ar mažiau lis, 8-10 laipsnių. Slėgis pastovus kaip krizė, vėjas iš pietų, pietvakarių, gana nepiktas - 4-5 m/s.

Rytoj, sekmadienį, šiluma bus tokia pati, lietus į antrą dienos pusę turėtų baigtis, slėgis kiek nukris, labai nedaug, vėjas krypties nekeis, stiprumo beveik irgi.

Pirmadienį kiek šilčiau, bet nuo to šilčiau nebus, nes sustiprės vėjas. Iki 7-8 m/s. Iš vakarų. Slėgis dar kiek priguls ir viską gražiai apkamšys didelis debesuotumas ir vidutiniškas lietus.

Lapkričio 1-ąją niekas nesikeis, tik vėjas vėl pasisukinės kiek į pietų pusę. Šilumos tiek pat, lietaus irgi, debesų sočiai. Prie jūros nušokti vargu ar verta, pietvakarių vėjas, ir dar 8 metrų, kels nemažas bangas. Apie išplaukimą į jūrą apskritai kalbėti neverta. Teks murdytis po mažas balas.