Žvejams: stintų virusas siautėja

Kuršių mariose siautėja stintų virusas. Jis nežudo stintų. Virusas užgulė žvejus. Ir kaip niekada šis pavadinimas (virusas) tinka šiai situacijai - jis užgulė tik vyrus. Su retomis moteriškomis išimtimis.

Sulaukėme

Taigi sulaukėme oficialios žinios apie licencijų mėgėjiškai žūklei pabrangimą. Ir nieko čia baisaus. Mūsų metinių licencijų neišnuomotiems vandens telkiniams kaina jau seniai buvo tapusi juokinga. Jeigu tie pinigai dar bus panaudoti tikslingai, kaip rašo Aplinkos ministerijos (AM) tinklalapis - valio. Dėl to galėsime jaustis geresni gamtai.

Žinia apie licencijų brangimą jau sklando ore turbūt nuo 2006 - 2007 metų. Kartu su naujojo mėgėjiškos žvejybos įstatymo projektu. Tik buvo neaišku, kiek brangs leidimai. Suma svyravo nuo 50 iki 100 litų metams. Taigi... gavom minimalų variantą. Dejuoti čia nėra ko. Po kelerių metų pamatysim, kam tie pinigai naudojami. Jeigu ne - bus tik dar viena proga keiksnoti valdžią. Tai viskas, ką mes mokam.

Broliai latviai jau prieš porą metų pabrangino leidimus - ir nieko. Į Latviją stintų ar plekšnių važiuojam neburnodami ir mokam Latvijos biudžetui. Tas pats bus ir Lietuvoje. Burnok neburnojęs, o mokėti teks. Už tai gavom ir pliusų: kaip civilizuoti žmonės galėsim nusipirkti leidimą SMS žinute arba internetu per specialiai tam sukurtą ALIS sistemą. Ir retai žvejojantiems nereikės mokėti visos sumos. Leidimas savaitgaliui - dviejų alaus butelių vertės. O kas yra du buteliai alaus tikram žvejui? Būtent...

Niekas neskriaudė ir garbaus amžiaus piliečių, paauglių iki 16 ir neįgaliųjų. Jie žvejos nemokamai. Žinoma, turėdami savo išskirtinumo įrodymus. Nepabrango licencijinė lašišų, šlakių ir kitų limituojamų žuvų licencijos. Tai pasižiūrėjus per psichologinį kampą, šios licencijos lyg ir atpigo. Ir tai gerai, nes niekam ne paslaptis, kad licencijas lašišinių žuvų žūklei pirkdavo gal kas trečias žvejys. Dabar pabrangusių leidimų fone šlakis atrodys pigesnis.

Išnuomotiems vandens telkiniams taip pat kainos šoktelėjo, bet ne skaudžiai. Daugelis iš mūsų dažniau ar rečiau važiuoja žvejoti į privačius vandens telkinius, kur žvejyba dienai kainuoja kartais dukart daugiau nei žvejyba metams valstybei priklausančiuose telkiniuose... ir nieko. Brangiai pažvejojus įspūdžiai ryškesni.

Grįžtant prie tikslingo pinigų už licencijas panaudojimo guodžia AM pareiškimas, kad visos lėšos bus kaupiamos specialioje sąskaitoje ir panaudojamos žuvų ištekliams gausinti. Tai gerai. Jeigu tik neatsitiks taip, kad bus gausinami klerkų ištekliai, atseit reikalingi žuvų išteklių gausinimui administruoti, o žuvų ištekliams liks tiek, kiek buvo... t. y. beveik nieko.

Žodžiu... viskas jau pasėta, o pjausim po kelerių metų, kai pamatysim, ar tikrai tie mūsų vargani pinigėliai padės nuo mūsų pačių uždususiai motušei gamtai.

Virusas ir Meilė

Žiemos kol kas neturime, bet stintoms tai nė motais. Jos plūsta į Kuršių marias atlikti savo pavasarinės pareigos ir intensyviai maitinasi. Tai džiugina būrius Lietuvos žvejų, ir tie nutūpė visas įmanomas vietas, kur tik galima pasiekti agurku kvepiančią žuvį.

Šiemet stintų antplūdis galingas. Jau nuo lapkričio mėnesio jos plūsta į marias ir kimba. Tai yra svarbiausia vidutiniam, statistiniam Lietuvos žvejui, kurio neišmatuojamas apetitas ir paprasta psichologija: jeigu kimba, - reikia gaudyti tol, kol nebekibs arba nepaneši.

Pagrindinės stintautojų bazės yra trys: Kruizinių laivų terminalas, kuriame taip mažai gerų, kimbamų vietų, kad viename kvadratiniame vandens metre mirksta po 3-4 meškeres. Tai reikalauja gerų įgūdžių ir pagarbos kaimynui.

Nepagarbūs ir nenorintys laikytis vietinės tvarkos yra apkeikiami ir išstumiami iš auksinės vietos. Tikras žvejiškas solidarumas.

Kita vieta, kur visada pilna stintautojų - krantinė ties jachtklubu. Jeigu tik stintos kimba - ji absoliučiai užpildyta įvairaus tūrio kūnais. Negana to, žvejai šiemet kur kas rimčiau pasiruošė stintų žvejybos sezonui ir suvažiavę savaitgaliui, su savimi atsiveža ne tik pakrautus akumuliatorius su halogeninėmis lempomis, kurie tikram "specui" kelia tik juoką. Tai, pasak tikrų profesionalų - vakarykštė diena. Rimti stintautojai atsiveža dyzelinius ir benzininius generatorius. Tai jėga. Tiesa, šalia stintų Eldorado gyvenantis vietinis garbus pilietis Remigijus skundžiasi, kad naktimis miegoti neįmanoma: "Privelka visokių lupenų su nudrožtais varikliais, kurie birbia, kosti, čiaudi kaip praėjusio amžiaus penkto dešimtmečio traktoriai. Visa krantinė dreba nuo generatorių garso. O paryčiais šitą muzikinį foną kartais papildo ir lietuvių nacionalinės užstalės dainos. Tada kimba prastai arba nekimba visai. Esant geram kibimui vokalo dažniausiai nebūna, visi užsiėmę."

Žvejais nepatenkinta ir vietinė dar nepilnametė briedė Meilė. Ji mėgsta vakarais sutemus pasivaikščioti tarp žvejų ir paklapsėjusi ilgomis blakstienomis iškaulyti ką nors valgomo. Generatorių keliamas triukšmas ją gąsdina. Be to, žvejai, kada kimba, pasidaro visiškai nemalonūs ir gena vargšę vietos žvaigždę šalin, kad netrukdytų ir neduokdie nenugvelbtų kokios žuvelės ar užkandos. Mano paklausta, ką ji apie tai galvoja, briedė niekingai suprunkštė ir gracingai, kaip moka tik briedės, nukiceno tolyn.

Tokia žvejų nemeile gyvūnams nepatenkinti ir vietiniai gyventojai, kurių ten visiškai nedaug. Negavusi maisto iš žvejų, Meilė lipa per tvoras į vietinių sodus bei darželius ir žiaumoja sultingas jaunų vaismedžių šakeles. Nuo kiškių apsisaugoti galima medelius aprišant, nuo Meilės - niekaip. Ji minta pagal aukštesnį maitinimosi grandinės lygį.

Todėl susiruošus žvejoti nuo krantinės ties jachtklubu būtina įsimesti ir papildomą kepaliuką duonos, keletą morkų ar dar kažko, ką mėgsta jaunos briedės. Ką jos mėgsta, aš nežinau. Tada ir Meilė bus patenkinta, ir vietiniai ne tokie nuskriausti.

Trečia vieta, kur šiemet labai intensyviai gaudomos stintos - antroji (naujoji) perkėla Kuršių nerijos pusėje. Pirmadienio naktį ten kibo kur kas geriau nei ties Kruizinių laivų terminalu ir jachtklubu. O priežastis, mano manymu, yra paprasta. Antrosios perkėlos krantinė į marias įsikirtusi statmenai, kitaip nei kitos auksinės žvejybos vietos. Stintos juda pakrante išilgai Kuršių nerijos ir nori nenori atsiremia į išsikišusią krantinę. Tada pradeda maltis į šalis ieškodamos kelio tolyn, ten, kur joms būtinai reikia. Besimalant pastebi begalę gražių, šviečiančių avižėlių su skaniais žuvies kąsneliais.

Sutikit, kad po ilgo, alinančio plaukimo reta stinta atsisako užkrimsti ko nors skanaus. Ypač kai tas skanumas pakištas po nosimi. Todėl galima drąsiai teigti, kad strategiškai naujosios krantinės pradžia yra geriausia vieta žvejybai. Be to, ten nereikia generatoriaus. Perkėlos valdžia ten pakabino galingą lempą, kuri puikiai apšviečia ir vandenį, ir žvejybos vietas.

Perkėla! Žvejai jums dėkingi. Ar dėkingos stintos - nežinau. Žuvys paprastai nekalba. Reikia pridurti, kad ta auksinė vieta, kaip ir terminale, užima kokius du kvadratinius metrus ir joje mirksta gal aštuonios ar dešimt meškerių. Toliau esančios vietos ne tokios vaisingos, bet pakankamai geros.

Pilna žvejų ir abipus prieplaukos esančiose krantinėse. Į abi puses maždaug po 300 metrų. Ten reikia mesti toliau nuo kranto, rezultatai kuklesni nei auksinėje vietoje, bet daugiau erdvės saviraiškai.

Dar vienas svarbus pastebėjimas. Šiemet stintos nusiteikusios kibti ne tik tamsiuoju paros metu, bet ir dieną. Todėl visiškai nebūtina trenktis žvejoti naktį. Žinoma, jeigu norite žvejoti, o ne prisilupti stintų, kad užtektų iki Kalėdų. Tiesa, taip būna ne visada. Kartais dieną nekimba. Bet pabandyti visada verta. Palikus automobilį aikštelėje miesto pusėje, pigiai persikelti į kitą krantą ir civilizuotai pasigauti keptuvę stintų.

Stintų virusas siautėja. Kitą šeštadienį - kokios dabar avižėlių mados ir kokie geriausi masalų receptai stintoms.

Oro prognozė stintautojams

Prognozė be iliuzijų. Šiandien stiprus, apie 8-10 m/s, šiaurės vėjas; tai yra geraistintai. Įtikima, kad vanduo plūs iš jūros, o tai stintoms gerai, jos mieliau eina į marias su jūros vandeniu. Kitas dalykas - oro temperatūra. Ji kris iki 0 ar dar žemiau. Stintos nemėgsta atšalimo. Žvejams irgi bus ne pyragai. Su tokiu vėju 0 laipsnių pavirsta į 5.

Rytoj dar labiau atšals, vėjas į vakarą kiek susilpnės, bet jo kryptis bus nei į tvorą, nei į mietą... šiaurės rytų. Pats "nekimbamiausias" vėjas, koks tik gali būti. Be to, žvejojant anoje pusėje pūs tiesiai į fizionomiją...