Žvejams: paskalos ir faktai apie kibimą

"Vakarų ekspreso" inf.

2011-11-25 16:01

Tas tuščias ir kvailas laikotarpis, kai jau beveik nebe ruduo, bet dar lyg ir ne žiema. Kai vandens temperatūra jau beveik kaip žiemą ir žuvų judėjimo ir maitinimosi poreikiai susitraukė iki minimumo - žvejams ateina liesų karvių metas. Laikas nuo lapkričio galo iki pirmo ledo gana skurdus. Tik mūsų krašte dar yra ką gaudyti. Vėgėlės, stintos, jūroje plekšnės, menkės (jei leidžia aikštingi rudeniniai orai). Gerai čia... arti marių, arti jūros.

Yra įvairių žvejų

Vieni žvejoja kiekvieną savaitgalį, kiti - kartą per mėnesį. Treti žvejoja kartą per tris mėnesius. Visi jie - žvejai. Turi įrankius, reguliariai apsilanko žūklės parduotuvėse, ką nors nusiperka, padeda į kampą... Nesvarbu, kaip dažnai žmogus žvejoja. Svarbu, kad jis išmano apie žvejybą. Šalia to, kad išmano apie krepšinį ir politiką, kas lietuviui taip pat privalu, kaip britui turėti nuomonę apie orą.

Kompanijoje, kur pasitaiko vienas ar du žvejai, lietuvis žvejys, žvejojantis kartą per metus, visada ras kaip pareikšti savo nuomonę. Svarią. O kas patikrins... buvo taip ar nebuvo?

Daugelis didesnių ir mažesnių žvejybos tinklų jau pradėjo savo kalėdinius išpardavimus ir grandiozines akcijas. Beveik visai vasarinei įrangai galioja solidžios, o kartais ir didžiulės nuolaidos. Gruodis - apsipirkimų mėnuo. O ką veikti, jei per metus žvejoti išvažiuoji tris kartus, o dabar, kai šalta, vėjuota ir žvarbu - negi eisi iš šiltų namų kažkur... prie kažkokios pritvinkusios upės, kur jau seniai niekas taip paprastai nekimba, o jei kimba, tai nėra kur atsisėsti.

Gruodis - pats geriausias laikas išleisti pinigus žvejybinei įrangai. Jeigu jų dar yra. Prireiks tos įrangos kitais metais ar neprireiks - tai ateities klausimas, o pasipirkti naujų žaisliukų visada smagu.

Įspėjimas: kai kuriose parduotuvėse vis dar galioja vienintelė nuolaida - nuolaida nuo laiptų. Apsižvalgykite įeidami ir klausdami apie nuolaidas.

Paskalos ir faktai apie kibimą

Šią savaitę nusklendė gandelis, kad Drevernoje kimba ešeriai. Kaip pasiutę. Ešeriais juos vadinti gal per iškilminga, tai yra pusėtini ešeriokai, kuriuos gaudyti smagu. Ėda slieką, puola mikromasalus. Nevažiavau, negaudžiau. Nemėgstu kolūkio. Žmonių daug, šonas į šoną... kažkoks masinis renginys.

Minijoje pastebėtas vėgėlių gerbėjų klubo suaktyvėjimas. Sekmadienio vakarą gana trumpame ruože suskaičiavau šešis ekipažus, įsitaisiusius varliasnukių žvejyboje. Į mano pamėgtą vietelę pasikėsinta nebuvo, nes ten reikia porą šimtų metrų papėdinti nuo kelio. Tauta, matyt, tingi. Oras vėgėlei buvo labiau nei tinkamas. Dulksna, debesys, ramu, tamsu. Vėgėlių nebuvo, bet "pasirašė" pora žiobrių. Jeigu Minijos žemupyje kabinėjasi žiobriai, tą variantą reikėtų patikrinti rimčiau. Su uodo trūklio lervomis ir dieną.

Malkų įlankoje vis dar kabinėjasi ešeriai ir kuojos. Ne visiems, ne visada, bet pataikius galima visai smagiai pažvejoti.

Baltijoje apie menkes informacijos mažai. Vieni pagauna, kiti ne. Nieko tikro ir konkretaus. Plekšnės kabinėjasi beveik visoje pakrantėje, geriau tai daro šiaurinėje šalies pakrantės pusėje. Bet orų prognozuotojai burnoja apie gana vėjuotus orus, tai panašu, kad su jūra bus šnipštas. Kuršių marių krantinė ties jachtklubu ir toliau link Jūrų muziejaus kaip visada nestabili. Bandyti galima, bet verta pasiruošti visokiems atvejams ir įvairiai žuviai. Tokios savaitės kibimo paskalos ir vienas kitas faktelis.

Skendimas - pačių skęstančiųjų reikalas

Apie ledą rašyti lyg ir per anksti. Jokių užuominų į totalinį atšalimą, kuris užtrauktų vandenį ledu, kol kas nematyti. Pernai tokiu laiku buvo kitaip. Šiemet vaizdas toks, kad ruduo sustingo ir tie keli laipsniai virš nulio stovės amžinai. Bet jeigu bus žiema - reikės ir ant ledo užlipti. Kuo ilgiau jo lauksime, tuo daugiau atsiras "sportininkų", kurie bandys ropštis ant šiltnaminės plėvelės storio ledo, ant kurio atsistojus ne tik nusikosėti baisu, bet ir kvėpuoti norisi tyliai.

Žvejams, nusiteikusiems žudytis ant pirmojo ledo, bet galbūt nepraradusiems šiokių tokių sveiko proto likučių, vertėtų atsiminti, kad pirmojo ledo kantrybę reikėtų bandyti rankoje turint peikeną ir baksnojant ja ledą priekyje ėjimo kryptimi. Eiti reikėtų atsargiai, vos ne šliaužte. Taisyklė tokia: jeigu po pirmo nestipraus stuktelėjimo peikena pramuša skylę - geriau nerizikuoti. Nebent esate ne normaliai cepelinais ir karbonadais atsipenėjęs lietuvis, o anoreksiškas pilietis, sveriantis panašiai kaip "Žizel" baleto šokėja... t. y. iki 45 kg. Bet tada nepakelsite peikenos ir vis tiek įlūšite. Anksčiau ar vėliau. Aptraukti oda kaulai skęsta greičiau nei platus, lengvais riebalais aptrauktas kūnas. Ir sušąla per 30 sekundžių...

Kitas dalykas, kurio irgi nevalia ignoruoti. Ant pirmo ledo negalima eiti vienam. Kita vertus, kas eina ant ledo vienas? Ką veikti vienam ant ledo? Kas pasveikins ir užkandos paduos? Kiekvienam iš kompanijos reikėtų nepamiršti pasiimti virvės. Maždaug 10-15 m ilgio. Kažkuriam sugalvojus pasinerti - draugai apmėtys virvėmis ir galbūt net ištrauks. Ant virvės galima užmegzti mazgus. Kas pusę metro. Kad sugalvojusiam išsimaudyti būtų patogu kabintis ropščiantis lauk iš šaltos eketės. Vienam virvės gale galima pririšti kokį svarelį, kad lengviau būtų numesti virvę tam, kuriam jos tuo metu labiausiai reikia. Jau seniai prekybos vietose yra toks įtaisas, kuris vienų vadinamas ledo ylomis, kitų - ledo kabliais. Deja, retas žvejas dar turi įsigijęs šį potencialiai naudingą prietaisą. O be reikalo. Ant pirmo ledo tas dalykas gali ir nepadėti, gali ir padėti. Bent jau išsilaikysite paviršiuje, kol atskubės pagalba su virve. Jeigu skubės... Be to, po pirmo ledo paprastai būna antras, trečias, kartais ir ketvirtas. Visada būna paskutinis ledas. Su sąlyga, kad buvo pirmas.

Ant storesnio ledo padedant toms yloms, ar kabliams galima išrėplioti iš eketės pačiam, nelaukiant, kol kompanionai susimils padėti. Tik reikia šį daiktą turėti, ir turėti paruoštą. Geriausias variantas - perverti virvutę per striukės rankoves, ir ylos bus išlindusios iš rankogalių ir visada "gatavos". Kad tabaluodamosi netrukdytų žvejoti, galima pritaisyti prie rankovių kišenėles yloms arba ką nors kitą sugalvoti.

Paprastai žvejui įlūžus, jo žvejybinė dėžė nuskęsta pirma. Todėl, kad dėžės dažniausiai būna metalinės. Yra žvejų, kurie įlūžę laikosi už dėžės. Klaida. Pagalvokit logiškai... jeigu nuskęsite įsikibę į dėžę, vargu ar ten, kur pateksite yra ledo. Ten ant debesų sėdi belyčiai angelai arba kitokie raguoti padarai, tad ledo vargu ar bus. Jeigu labai gaila skandinti įrankių dėžę - verta ją pakeisti kieto polistirolo dėže. Tokių yra. Gerai uždaryta ji nenuskęs. Nebent joje 10 litrų kažko...

Tie pavirkavimai apie saugumą ant ledo, aišku, prašniokš pro jūsų ausis kaip visada. Bet kita vertus, šiemet ledo, ko gero, nebus, bent jau mūsų krašte. Trečia vertus, vienas kitas mėgėjas pasimaudyti vis tiek atsiras. Taip jau būna kasmet. Ledo lyg ir nėra, o po ledu kas nors palįsti įsigudrina. Jei neranda kur palįsti čia - važiuoja toliau, kur yra ledas, kuris turi kokią silpną vietelę ir būtinai trakštelės įdomiausioje vietoje. Turėkit tais atvejais apsaugos priemones. Jeigu nepadės - kiti, likę gyvi galės pasakoti, kad nepadėjo tos ylos...

Tradiciškai apie netradiciškus orus

Lyg ir paskutinis lapkričio savaitgalis, o orai kaip įkalti. Vidutiniškai šalta, beveik šilta, vėjuota, šlapoka, bjauru. Apie žvejybą jūroje šį savaitgalį sinoptikai siūlo pamiršti. Griežtai. Vakarų vėjas, šeštadienį - 10-13 m/s, sekmadienį - iki 16 m/s. Į lauką šį savaitgalį vertėtų eiti užsikišus ausis arba jų neplauti. Kad vėjas galvoje nekauktų ir smegenų neperskersvėjuotų. Tada meningitas, komplikacijos - ir nebereikės lįsti po ledu. Aš meningitu persirgau ankstyvoje vaikystėje, (draugai sako, kad kartais tai matosi...), todėl ištisus metus vaikštau be kepurės.

Be vėjo, savaitgalį bus dar lietaus. Gal ir stiproko. Vienas teigiamas reiškinys vis tiek yra. Bus gana šilta. Sąlygiškai. Jeigu 8-9 laipsnių temperatūrą virš nulio galima pavadinti šiluma. Betgi ne šaltis...