Žvejams: metas gaudyti lydekas

Kitas įvykis: nuo vakar vienam mėnesiui Nemuno deltos regioniniame parke uždrausta gaudyti karšius. Dėl to užjaučiu mėgėjus pasėdėti su meškere regioninio parko teritorijoje.

Draudimai, leidimai ir priminimai

Nesu toks kietas spiningautojas, kad galėčiau leisti sau įtikinamai samprotauti šia tema. Tokių "rašytojų" Lietuvoje daug ir be manęs. Galima pagalvoti, kad pakrantėmis šlaistosi vieni spiningistai, o tokie plebėjai kaip dugninės mėgėjai ar sėdintys su plūdine yra žemesnė kasta. Ką jau kalbėti apie karpininkus...

Kartais iš tų straipsnių, kuriuos kuria veikėjai, laikantys save tikrais spiningo valdymo virtuozais, sklinda negeras kvapelis... Nereikia būti stipriu spiningautoju, kad atrastum juose keistų teiginių, kurie prieštarauja vienas kitam to paties straipsnio skirtingose pastraipose.

Mano supratimu, vienintelis įmanomas patirties perdavimo kitiems būdas - rašyti tai, ką išbandei pats. Neišbandytos teorijos, nusirašytos nuo rytinio ar vakarinio užsienio autorių, mūsų vandenyse negalioja. Taip kartais ir gimsta legendos apie stebuklingus masalus, kurių Lietuvoje, deja, niekas taip ir nepamirkė.

Lydekas gaudyti jau galima ir, ko gero, reikia, todėl šeštadienį skirsiu būtent šiai žuviai. Nors pasižiūrėjus į sinoptikų prognozes širdis veržiasi prie jūros: puikus oras pasėdėti ant jūros krantelio ir gaudyti plekšnes. Šilta, saulėta, vėjas - nuo kranto, ir tas nestiprus.

Minijos žemupyje visai neprastai kimba karšiai. Tik reikėtų nesupainioti vietų, kur dar galima juos žvejoti, o kur jau ne.

Nemuno deltos regioninio parko riba Minijoje ties Sakučiais prasideda ties Tenenio žiotimis. Aukštumala, kurią labai mėgsta karšininkai ir, be abejo, Rusnės sala - taip pat parko ribose. Žodžiu, iki Tenenio žiočių galima, žemiau jų - ne. Sugauti karšį galima, kibti jam neuždrausi, bet paleisti reikia nedelsiant, iškart nuo kabliuko.

Nemuno deltos regininio parko informacija apie karšius

Nemuno deltoje karšiai lytiškai subręsta šeštaisiais septintaisiais gyvenimo metais, būdami apie 400 g svorio, subrendusio karšio ilgis (neįskaitant uodeginio peleko) - 25 cm. Neršia balandžio gale - gegužės mėn., kai vanduo sušyla bent iki 12 laipsn. C. Neršti jie būriais iš Kuršių marių išplaukia į Nemuno atšakas ir įlankų pakraščius. Kiekvieno būrio nerštas prasideda iš ryto ir trunka 2-3 paras, susilpnėdamas tik vidurdienį ir naktį. Ikrai išleidžiami ramiose įlankose ant augalinio substrato, prie kurio prilimpa. Karšis labai vislus - maždaug 100 000 - 300 000 ikrelių, todėl sugavus karšius nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. privaloma nedelsiant paleisti atgal į vandens telkinį, kad po keleto metų Nemuno deltoje ir Kuršių mariose galėtume džiaugtis gausiais žūklės laimikiais."

Karšius yra kur gaudyti ir be Nemuno deltos regioninio parko. Turim Danės upę, kur jų tikrai yra - jie ten renkasi nerštui; yra Minija iki regioninio parko ribos - Lankupiai, Venckai ir Priekulė. Ten jų mažiau, bet mažiau ir gaudytojų. Be to, yra ką gaudyti ir be karšių. Tegu ramiai išneršia, nes kažkada buvusi eilinė nelabai vertinama žuvis, šiais laikais karšis jau vos ne prilyginamas lašišai.

Apie didžiuosius karpius

Nors, tiesą sakant, pavasaris vis dar nekoks, bet anksčiau ar vėliau prakiurs šiluma ir ant krantelio sėdėti bus smagiau. Ant nosies galo - gegužė, mėnuo, kai visos žuvys visuose vandenyse išsikrausto iš proto, o mums, žvejams, nieko nebelieka, kaip sekti jų pavyzdžiu. Jūroje sukyla plekšnės, menkės ir taip visiems reikalingos strimelės, upėse kimba beveik visos žuvys, kurias galima gaudyti, o dar geriau - kimba tos, kurių gaudyti negalima.

Gegužę pradeda judėti ir tingieji karpiai. Būtent gegužės mėnesį galima tikėtis rimtų, kolekcinių, didžiųjų karpių. "Buratinus" iki 2 kg palikime ramybėje, jie tokie pat beviltiškai kvaili, kokie nežmoniškai protingi pasidaro priaugę 8 kg ir daugiau. Jeigu, žinoma, per savo kvailumą to sulaukia.

Tokia labai paradoksali žuvis: jauna kiša į snapą viską, kas kabo po nosimi, įgavusi proto - atsargiai žiūri net į savo šešėlį. Gegužę ir tie didieji būna ne tokie atsargūs. Po ilgo žiemos pasninko pilvas rėkia, todėl būtent gegužę esu pasiekęs, ko gero, geriausių žvejybos rezultatų.

Rezultatyviomis galima vadinti tokias, kai per parą sulauki bent 3 "išvažiavimų". Taip vadina karpininkai didžiųjų karpių kibimus; didieji kol užkimba - ilgai "laužosi", plaukioja aplink masalą, uostinėja, nuplaukia, sugrįžta, apžiūri iš arčiau, iš toliau... bet jeigu jau sugalvoja masalą įsiurbti - tada jau laikykis. Įsiurbęs masalą karpis tiesiog plaukia šalin. Kartu plaukia ir viskas, kas pritvirtinta prie masalo, įskaitant ir meškerę, jeigu ji nepritvirtinta krante arba yra be laisvą eigą turinčios specialios ritės. Pakirsdamas didelį sprunkantį karpį paprastai tiesiog griūnu ant nugaros. Atstumas yra didelis, dažnai 100 m ir daugiau,valas smūgį labai sušvelnina, todėl pakirtimas turi būti stiprus. Jeigu nepasiseka pakirsti - kenčia užpakalinė kūno dalis ir savigarba... Jeigu kontaktas pasiseka - karpis mane lengvai sulaiko stačią ir spurtuodamas dar patraukia į priekį. Tada jau viską daro šaltakraujiškumas, technika ir įrangos sureguliavimas.

Pirmas karpio šuolis gali siekti daugiau nei 50 metrų. Ne visada ir ne kiekvieno karpio. Jų charakteriai ir temperamentai taip pat skiriasi.

Esu 13 kg karpį parsivedęs kaip paklusnų taksą ant pavadėlio. Yra buvę, kad varganas, vos 8 kg traukiantis, karpiukas sušoko tokį baletą vandenyje ir virš vandens, kad Nerijus Juška pamatęs pasiprašytų į pensiją.

Tas, kuris yra matęs karpio daromas "žvakes" (taip vadinami įvairių žuvų šuoliai virš vandens; tuo pasižymi lydekos, lašišos ir kartais karpiai), tą nepakartojamą jėgos ir grakštumo demonstraciją, sutiks, kad tokios įspūdingos masės ir beprotiškos jėgos derinys kelia pagarbą. Nors paprastai karpiai spaudžiasi prie dugno, bet kartais, nepavykus išsivaduoti iš kabliuko, staigiai metasi į priekį atlaisvindami valą, paskui staiga smūgiuoja ir, žvejui nespėjus suvynioti valo, savo mase nutraukia valą, pavadėlį ar net sulaužo silpnesnį kotą.

Lydeka, darydama "žvakę", išlėkusi į orą purto galvą ir stengiasi išpurtyti iš nasrų blizgę. Gana dažnai joms tai pavyksta. Karpiai pasikliauja jėga ir mase. Todėl ir karpiniai įrankiai yra gana brangūs ir skirti specialiai dideliems karpiams žvejoti. Taigi... gegužė - ir didžiųjų karpių medžioklės laikas. Nepražiopsokit.

Orai

Šiandien sinoptikai žada vos ne vasaros orą. Šilta, vėjas silpnas. Jeigu stovėsite veidu į jūrą - vėjas į nugarą, jeigu stovėsit atvirkščiai - į veidą. Kritulių nebus, saulės ir šilumos - nemažai. Įdomiausia, kad šiluma laikysis iki vėlaus vakaro. Rytoj kiek vėsiau, bet irgi gana neblogai - panašu į pavasarį.