Stintos pakeitė ganyklas

Labiausiai laukiamos savaitgalio žinios didelių pretenzijų į aukštąjį pilotažą neturintiems žvejams turbūt yra reikalai stintų fronte. Nenuostabu. Kultinė žiemos žuvis, kurią galima sugauti tik čia, Kuršių mariose, ir tik tada, kai yra ledas. Nors... čia aš neteisus. Jas dar galima gaudyti pavasarį, kai stintos renkasi į nerštavietes Minijoje. Bet tai yra ne ta žvejyba, kurios laukia daugelis stintininkų, ir populiarumu su žiemine ji varžytis negali. Įdomu tai, kad stintas žiemą gaudo net tie, kurie likusius metus meškerės į rankas beveik nepaima. Arba visai nepaima. Kultinė tautos žuvis. Jų turime dvi: strimelė, vadinama "ubagų lašiša", ir stinta, kuri iš tikrųjų yra lašišos giminaitė. Bet labai maža ir neproporcingai dydžiui pikta.

Geriau kimba arčiau Klaipėdos

Prieš savaitę ir kiek anksčiau savo mėgstamiausia vieta kibti pasirinkusios Preilą stintos pakeitė mąstyseną, ir dabar palapinių ant ledo miestelyje tvyro gedulingos nuotaikos. Tai yra ne absoliučiai patikima, ne iki galo patikrinta informacija. To padaryti neįmanoma dėl krūvos priežasčių. Tačiau tai yra savaitės vidurio duomenys. Kas bus šiandien ir rytoj - atleiskit... negaliu žinoti. Bet tendencija tokia: vis geresni rezultatai pasiekiami kur kas arčiau, 13 - 14 kilometre, jeigu ant ledo lipama nuo Kuršių nerijos kranto ir ties Kairių poligonu, jeigu einama nuo Klaipėdos pusės. Panašus scenarijus kaip pernai. Kažkiek pakibo Preiloje, o paskui visas veiksmas persikėlė į artimesnius vandenis, ir tokia situacija išsilaikė iki pat to laiko, kol buvo galima užlipti ant ledo. Tiesa, pernai buvo be galo daug sniego ir galbūt stintos specialiai laikėsi srovėje, kad turėtų kuo kvėpuoti. Neaišku. Stintos nekalba.

Šioks toks veiksmas vyksta ir Nidoje. Bet įvertinus piniginės ir laiko investicijas bei padalinus jas iš lietuviškai beprotiško noro prisigaudyti stintų, daugelis, matyt, nubalsuoja už poligoną. Išskyrus nedidelį procentą visokių estetų, inteligentų su nukrypimais, kuriems žvejyboje dar labai reikia gamtos, erdvės ir bala žino kokios poezijos. Tokie važiuoja į Nidą ir bastosi per dienas ledu... sugaudami gal 20... na gal 50 stintų. Normaliam, sveikai žiūrinčiam į nacionalinės žuvies žvejybą lietuviui tai nepriimtina. Nesvarbu, kad stovi "kolūkyje", kad kažkieno atbulinis vožtuvas tau nuo veido gal per pusmetrį ir visada yra dujinės atakos pavojus, bet čia kimba. O ko daugiau reikia?

Žūklavietės ties poligonu turi pranašumų ir trūkumų. Gana toli pėdinti. Sunku rasti vietą automobiliui. Didelis gylis ir kartais stipri srovė. Bet arti ir pigu. Nors... jau siūliau paskaičiuoti sugautos stintos savikainą ir palyginti su nupirktos. Bet, aišku, žvejojame ne dėl to, kad pigiau.

Dėl ko gaudome stintas, logiškai, matyt, nepaaiškins nė vienas žvejys. Visiškai nesulyginama su jokia kitokia žvejyba. Kažkoks keistas, atavistinis azartas sugauti kuo daugiau. Tokia yra stintų žūklė, ir šitam jausmui pasiduoda iš pažiūros sveikiausi žmonės.

Taigi... stintos laikosi netoli, ir šį savaitgalį, matyt, reikia laukti eilinės stintininkų invazijos iš visos Lietuvos. Be to, sinoptikai kol kas patylomis kužda, kad jau sekmadienį pradės minkštėti oras. O stinta paprastai mėgsta laiką, kai temperatūra pradeda lipti į viršų.

Nesvarbios naujienos

Naujiena ypač užkietėjusiems stintininkams maniakams, dėl stintų pasiryžusiems sėdėti ant ledo per naktis. Pagaliau ne tik stintininkams. Tiems, kurie gaudo šviečiančiais masalais. Šviečiantys masalai patys savaime nešviečia. Juos reikia pakrauti iš kokio nors šviesos šaltinio. Paprastai tai daroma juos palaikius žibintuvėlio šviesoje. Bet žibintuvėlis neturi pakankamai šviesos energijos, ir masalai šviečia neilgai. Kompanija "Rapala" pagamino tokį įdomų įtaisėlį, pavadintą "Mini charge'n glow" - įvairiems šviečiantiems masalams pakrauti. Paprasta plastikinė dėžutė, kurioje yra 4 LED diodai, šviečiantys ultravioletiniais spinduliais. Pakanka masalus kelioms minutėms įdėti į dėžutę - ir jie pasikrauna gana ilgam laikui. Tiesa, standartinę lietuvišką sistemėlę su 8 ar 10 avižėlių, kaip mėgsta dalis žvejų be sentimentų, įgrūsti į dėžutę nebus paprasta. Bet laikydami vieną atsarginę sistemėlę dėžutėje visada turėsite kuo pakeisti nusibaigusias avižėles. Dėžutė nedidelė, kišeninio formato, su dirželiu, skirtu pasikabinti ant kaklo.

Kroviklis "Mini charge'n glow"

Prekybos sistema "Kotas" (skamba galingai, tik kol kas nejaučiu jokio skirtumo nuo paprastos prekybos be sistemos) pradėjo siūlyti stacionarias rūkyklas, kuriose rūkymo procesas yra daug panašesnis į tikrą rūkymą, skirtingai nuo paplitusių miniatiūrinių rūkyklų, kuriomis galima žuvį išsirūkyti ir daugiabučio virtuvėje.

Siūlomos rūkyklos bute nepastatysi, bet žinant, kad dažnas žvejys naktimis sapnuoja rūkyklą žuviai, o sode statytis arba tingi, arba žmona neleidžia, tokiam tai būtų šiokia tokia išeitis. Be to, rūkykla gana nedidelių gabaritų ir nesunki - apie 17-20 kg. Tokią panaudojus galima išsivežti namo.

Rusų gamintojas RB ("Russkaja blesna") pradėjo gaminti tikromis legendomis tapusias blizges "Atom". Vyresnės kartos spiningautojai puikiai prisimena, kad tai buvo viena iš kibiausių vartiklių. Tol, kol jų buvo tikrų. "Atomus" pradėjus presuoti kinams ir lenkams, jų šlovė užgeso. Formaliai blizgės forma buvo išlaikyta panaši, bet jos elgesys vandenyje absoliučiai niekuo nepriminė tikrojo "Atomo". RB pasiryžusi ištaisyti šitą neteisybę ir blizgei sugražinti gerą vardą. RB "Atomai" yra ne presuojami, o liejami. Priekinė dalis storesnė nei galinė, todėl jų darbas vandenyje yra kaip tikrojo senojo "Atomo". Bent jau taip teigia gamintojai. Vartiklės gaminamos trijų klasikinių spalvų ir jų jau turėtų būti Klaipėdos žvejų parduotuvėse.

Blizgė Atom-RB

Žiemą, rudenį, pavasarį, o kartais kartais ir vasarą žvejams ramiai gyventi trukdo toks gana kvailas reiškinys kaip rūdys. Šlapios blizgės žūkladėžėse, šiaip prasiskverbusi drėgmė... Garsi JAV kompanija "Flambeau" sukūrė portatyvinį priešnuodį nuo rūdžių - specialias plokšteles, kurios sugeria drėgmę ir apsaugo nuo rūdžių metalinius masalus ir kabliukus.

Plokštelių forma tokia, kad jos tinka vietoje pertvarėlių į standartines "Flambeau" masalines dėžutes. Bet nebūtina jas naudoti kaip pertvaras, galima tiesiog įmesti į masalinę, kur darys savo gerą darbą. Kabliukai išliks blizgantys ir aštrūs, blizgės gyvens sausai ir patogiai. Taip teigia gamintojai.

Plokštelės "Stop rust"

Tikras žvejys žiemą nori žvejoti visada. Kad ir koks būtų oras, vėjas ir šaltis. Šaltis be vėjo - ne didžiausia bėda. Esant dabartinėms drabužių technologijoms, žvejoti galima ir šąlant iki minus 25 laipsnių. Bėda yra vėjas, kuris ir nedidelį šaltuką paverčia didele bėda. Jeigu labai reikia žvejoti esant bet kokiam orui, yra išeitis. Palapinės specialiai skirtos žūklei ant ledo. Nuo kitų jos kiek skiriasi išvaizda. Didžiausias skirtumas yra jų tvirtinimas - specialūs įgręžiami kaiščiai. Surenkamos greitai, vietos užima labai mažai, o išgyventi ant ledo labai padeda. Prekybos vietose jų pilna.

Atšyla jau rytoj

Panašu, kad su šiandiena baigiasi sibirinių anticiklonų invazija. Ji padarė vieną gerą darbą - užklojo ledą, ir porą blogų - sušaldė vamzdžius bei kažkur pradaigino kelininkus.

Iš tikrųjų... o kur kelininkai? Po vienos vidutinės pūgos praėjusią savaitę kelių būklė kaip buvo baisi, taip ir liko. Baigėsi druska su žvyru ar visi išdundėjo valyti Europos gatvių?

Taigi šiandien šalčiai turėtų baigtis. Dieną bus dar šalta, apie 13-15 laipsnių žemiau nulio, o vakare vėjas pradės suktis į vakarų pusę, ir rytoj po pietų, papūtus nestipriam pietvakarių vėjui, termometrų stulpeliai turėtų kaip išprotėję šauti aukštyn. Nuo -12 ankstų rytą iki -3 vakare. Tiesa, bus debesuota ir, ko gero, snigs. Toks minkštas oras, kai dieną ir naktį ne daugiau kaip -5 laipsniai, išsilaikys bent jau iki trečiadienio.