Patarimai sodininkams: svarbiausi spalio darbai

Imame derlių ir sėjame

Spalio pradžioje baigiame kasti burokėlius, morkas ir kitas daržoves. Mėnesio pabaigoje nukasame vėlyvąsias daržoves: salierus, pastarnokus, petražoles, vėlyvuosius kopūstus, žieminius ridikus, ropes, griežčius.

Neskubame nuimti kopūstų. Jie nebijo šalnų ir auga visą spalį. Porams taip pat nebaisus šaltukas - nurauti reikėtų tik jei prognozuojamas stiprus atšalimas (žemiau -15 laipsn. C).

Tuose plotuose, kur augo daržovės, surenkame visus derliaus likučius, išrauname piktžoles, patręšiame organinėmis ir mineralinėmis kalio bei fosforo trąšomis.

Numatome, kur auginsime daržoves kitais metais. Ankštinėms, šakniavaisinėms ir svogūninėms daržovėms kitiems metams skirtų plotų negalima tręšti šviežiu mėšlu. Galima išbarstyti 20-30 kg komposto 10 kv. m.

Paliekamų žiemoti daugiamečių daržovių nuimami likę lapai, stiebai, o augalai mulčiuojami kompostu.

Paruošiame žemę rudenį sėjamoms morkoms, burokėliams, ridikėliams, krapams, salotoms, kuriuos auginsime kitais metais. Dirvą supurename, patręšiame kompostu, mineralinėmis fosforo ir kalio trąšomis. Sėjame tokiu laiku, kad daržovės nesudygtų rudenį, o tik kitų metų pavasarį. Reikėtų sėti spalio pabaigoje-lapkričio pirmoje pusėje.

Mėnesio pradžioje sodiname žieminius česnakus, o pasodinę mulčiuojame kompostu. Pasiruošiame velėninės žemės, smėlio žieminiams ir pavasariniams inspektams, pavasarį dėžutėse sėjamiems daržovių daigams.

Tvarkome gėlynus

Šį mėnesį baigiame tvarkyti ir valyti gėlynus. Reikėtų pabarstyti pelenais tuos plotus, kur augo šluoteliniai flioksai ir bijūnai.

Iki šalčių pradžios galima dalyti ir sodinti atsparesnes daugiametes gėles: rudeninius astrus, astilbes, laumenes, flioksus, burbulius ir kt.

Spalio mėnesį sodinamos tulpės, kasami kardeliai, galtonijos, montbretės. Ruošiamos pražydinimui svogūninės gėlės.

Tulpėms parenkama saulėta vieta, pavėsyje pasodintos menkiau žydi, ištįsta, svogūnai smulkėja. Gerai auga priesmėlio ir lengvo priemolio žemėje. Dirva turi būti trąši, geros struktūros, rūgšti dirva netinka, tulpės daugiau serga. Pirmiausia sodinamos ankstyvosios, kiek vėliau - vėlyvesnės tulpės. Sodinama 10-12 cm gylyje, 15-20 cm atstumu. Kai truputį pašąla, mulčiuojama durpėmis 4 cm storio sluoksniu. Galima mulčiuoti ir pjuvenomis.

Kardeliai kasami spalio pirmoje pusėje. Stiebai ir lapai nupjaunami, paliekant prie gumbasvogūnio 5 cm stagarėlį. Nuo iškastų gumbasvogūnių nuvalomos žemės, nuplaunama vandeniu. Po to gumbasvogūniai 6 val. džiovinami lauke, vėjo perpučiamoje vietoje. Pradžiūvę sudedami į dėžutes nestoru sluoksniu ir paliekami gerai vėdinamoje patalpoje.

Kam patinka dekoratyviniai krūmai, laikas jų pasirūpinti ir gražiai įkomponuoti savo sodyboje arba kolektyviniame sode. Norintiems sodinti gyvatvorę tinka žvilgantysis kaulenis, paprastasis ligustras. Šie krūmai gerai pakenčia karpymą, gražiai atrodo. Nekarpomoms gyvatvorėms galima naudoti japoninę lanksvą. Ji gausiai žydi rožiniais žiedais liepos-rugpjūčio mėnesiais. Aukštaūgėms gyvatvorėms tinka sedulos, gudobelės.

Sodiname ir baliname

Spalį toliau sodiname vaismedžius ir vaiskrūmius. Slyvas ir kriaušes geriau sodinti pavasarį.

Žieminių veislių vaisiams leidžiame sunokti ant medžių. Juos skiname spalio viduryje. Per anksti nuskinti vaisiai greitai vysta, yra prastesnio skonio.

Po pirmųjų šalnų balinami vaismedžių kamienai. Tai apsaugo nuo staigios temperatūrų kaitos per atlydžius.

Kad žolė gerai žiemotų, apie spalio vidurį paskutinį kartą ją nupjauname. Kartu išrauname išdygusias piktžoles.